Lietuvos medicinos įstaigos laukia turistų iš Rytų

Pasak Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdančiojo direktoriaus Gražvydo Morkaus, atvykstantieji iš Rytų Lietuvą renkasi tiek dėl sveikatos paslaugų kokybės, tiek ir dėl kainos. „Pavyzdžiui, Kaliningrade kokybiškų medicinos paslaugų nėra daug, o štai Rusijos didžiuosiuose miestuose ar Baltarusijoje panašaus lygio paslaugos kainuoja gerokai daugiau“, – sako specialistas.

Panašiai mano ir „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro generalinė direktorė Diana Bumelytė. „Lietuva Rytuose istoriškai siejama su vakarietiška kokybe, išskirtiniu aptarnavimu. Mes mokame rusų kalbą, suprantame pacientų iš Rytų mentalitetą, tad galime pasiūlyti jų poreikius atitinkantį aptarnavimą, kurio šie pacientai neretai pasigenda kitose Europos šalyse“, – patirtimi dalijasi vadovė.

Vertinami Rytų potencialą, pašnekovai skaičiuoja, kad daugiausiai medicinos turistų atvyksta iš Kaliningrado, Baltarusijos, taip pat Maskvos ir Sankt Peterburgo. Be to, stabiliai auga atvykstančių iš Azerbaidžano bei Kazachstano srautai. Teigiama, kad šie klientai – reiklesni, tačiau ir pinigų mūsų šalyje išleidžia daugiau. Dar viena svarbi, lojalumu pasižyminti, klientų grupė – Vokietijoje gyvenantys rusakalbiai.

„Dėl geopolitinės įtampos, neigiamo informacinio fono, galiausiai nusilpusių Rusijos ir Baltarusijos rublių, sveikatos turistų, kaip, beje, ir atvykstančių kitais tikslais, sumažėjo iš Kaliningrado ir Baltarusijos. Tuo tarpu srautai iš ekonomiškai stipresnių Maskvos ar Sankt Peterburgo beveik nepatiko. O štai turistų skaičius iš Azerbaidžano ir Kazachstano stabiliai auga – jie geopolitiniams ir ekonominiams faktoriams mažiau jautrūs“, – aiškina Gražvydas Morkus.

Tiek medicinos, tiek sveikatinimo paslaugomis pasinaudoti atvykę turistai dažniausiai Lietuvoje būna 1-2 savaites. Abi grupes vienija tai, kad jie lanko įvairias šalies vietas, leidžia pinigus parduotuvėse, restoranuose, naudojasi įvairiomis paslaugomis. Dažnas atvyksta su šeima, tad ir pinigų mūsų šalyje palieka atitinkamai daugiau.

„Dviems savaitėms į sanatoriją atvykęs klientas vien už nakvynę, maitinimą ir sveikatos procedūras sumoka vidutiniškai 700-800 eurų. Mūsų vertinimu, važiuodami į ekskursijas, lankydamiesi prekybos centruose, pramogaudami, turistai iš Rytų išleidžia dar panašiai tiek“, – ekonominę sveikatos turizmo naudą skaičiuoja „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų direktorius Edgaras Briedys ir atkreipia dėmesį, kad medicinos paslaugos – dar brangesnės.

Žinoma, dėl pasiturinčių klientų iš Rytų konkuruoja daugelis. Gražvydo Morkaus teigimu, daugiausiai varžomasi su Vokietija ir Izraeliu, aktyviai į šią rinką žengia ir bulgarai, vengrai, slovėnai bei čekai. Visgi, konkurencinių privalumų turime: nuo seno Rytuose esame žinomi savo sveikatinimo paslaugų infrastruktūra, be to, galime pasiūlyti išskirtinę ramybę – vykstantiems gydytis ar ilsėtis tai itin svarbu.

„Esu ne kartą girdėjęs į Vilnių atvykusius Maskvos ar Sankt Peterburgo gyventojus sakant „kaip čia pas jus tylu!“ Akivaizdu, kad Druskininkuose, Birštone ar Palangoje šis pojūtis dar stipresnis. Manau, kad tai vienas iš aspektų, kuriuo drąsiai galime konkuruoti su Vokietijos ir kitų šalių didmiesčiais, siūlančiais medicinos paslaugas“, – pasakoja klasterio atstovas.

Visgi, norint geriau išnaudoti Rytuose slypintį atvykstamojo medicinos turizmo potencialą, būtina išspręsti ir tam tikras problemas. Vienos didžiausių jų – komplikuota vizų išdavimo tvarka bei „valdininkų stalčiuose užsigulėjęs“ medicininių vizų, kurias turi ne viena Europos Sąjungos šalis, įskaitant ir mūsų artimiausius kaimynus, įteisinimo projektas.

„Medicinos turistas – pasiturintis žmogus, pripratęs klausimus spręsti operatyviai, gauti kokybišką aptarnavimą. Deja, vizų išdavimo srityje mums reikia gerokai pasitempti: pradedant tuo, kad daugiau kaip 2 metus nesugebama priimti sprendimo dėl medicininių vizų įteisinimo ir baigiant vietomis griežtinama vizų išdavimo tvarka. Pavyzdžiui, anksčiau Azerbaidžane pasirūpinti vizos išdavimu galėdavo turizmo agentūra, dabar pildyti prašymus, vežioti dokumentus privalo žmogus asmeniškai“, – stebisi Gražvydas Morkus.

Jis sako, kad vis dažnesni tampa atvejai, kai Lietuvoje sveikatos paslaugomis nusprendę pasinaudoti Rytų šalių piliečiai vizų klausimą daug lengviau susitvarko Estijos ar Latvijos ambasadose. Deja, tai neprisideda prie teigiamo mūsų šalies įvaizdžio – lankstumas ir paslaugumas turizmo srityje yra itin svarbu.

Yra ir kitų faktorių, kurie neleidžia maksimaliai išnaudoti sveikatos turizmo potencialo. Pavyzdžiui, nėra tiesioginių skrydžių į Lietuvą iš Azerbaidžiano bei Kazachstano, jau kelis metus tik kalbomis lieka planai dėl reiso iš Minsko į Palangą. Visgi, sveikatinimo ir medicinos paslaugas teikiančios įmonės nusiteikusios optimistiškai.

„Tinkama infrastruktūra, kokybiškos paslaugos – tai mes turime, tačiau dar nesame pakankamai žinomi kaip sveikatos turizmo šalis“, – sako Edgaras Briedys. Jo teigimu, Lietuvos pristatymo darbą dažnai atlieka pačios medicinos ir sveikatinimo paslaugas teikiančios įmonės, o patenkinti klientai tampa puikia reklama ne tik joms, bet ir visai šaliai.

Pasak Lietuvos medicinos turizmo klasterio atstovo, turint ribotą laiko ir pinigų kiekį, dirbti su Rytų šalimis yra logiškas pasirinkimas. Visų pirma dėl to, kad Vakarų šalyse dar neretai tenka aiškinti, kas ta Lietuva bei įrodyti, kad medicinos paslaugų kokybė bei specialistų kvalifikacija čia nenusileidžia Europos standartams. Tuo tarpu dirbant su Rytų rinka, šis iššūkis atkrenta.

„Žinoma, pasikeitusi geopolitinė situacija ir atsiradusi įtampa, galiausiai ekonominės priežastys kol kas neleido pasiekti visų užsibrėžtų tikslų. Tačiau šie veiksniai turėjo įtakos visam atvykstamojo turizmo sektoriui, ir ne tik Lietuvoje. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį rusų turistų skaičius Europoje krito apie 30%. Visgi, nusistovėjus rublio kursui, situacija jau gerėja“, – pasakoja Gražvydas Morkus.

Anot jo, medicinos, sveikatinimo ir turizmo paslaugas teikiančių įstaigų kooperacija yra itin reikšmingas faktorius, siekiant sėkmingai konkuruoti globalioje sveikatos paslaugų rinkoje. Žinoma, valstybės parama šalinant biurokratines kliūtis – ne mažiau svarbi: juk atvykusių sveikatos turistų išlaidos tampa šalies biudžeto pajamomis.