Ultragarso taikymo medicinoje era Lietuvoje prasidėjo XX amžiaus 8 dešimtmetyje, bet tais laikais gydytojai dar neturėjo iš ko mokytis.
„Mes tada dvi valandas ieškodavome ultragarsu tulžies pūslės, ir labai džiaugdavomės, kai ją surasdavome. Dabar šis metodas tiek ištobulėjo, kad jį sugeba taikyti net šeimos gydytojai“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų profesorius Jonas Valantinas.
Neseniai Palangoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Ultragarsinė diagnostika 2015“ buvo nagrinėjamos įvairios galimybės taikyti tokią diagnostiką.
Medikai pripažino, kad yra trys dalykai, kuriuos reikia žinoti pacientams apie ultragarsą: tokie tyrimai saugūs, neskausmingi, nesukeliantys komplikacijų. Jie tinka tiek pirminei diagnostikai, tiek – gerokai sudėtingesniais atvejais.
„Pigus, saugus, greitai atliekamas tyrimas, nes jį galima taikyti kiekvieną dieną, pacientas nejaučia jokių pasekmių.
Šis tyrimas naudojamas įvairiose medicinos srityse, todėl jį taiko tiek endokrinologai, plastikos chirurgai, gastroenterologai, tiek onkologai, urologai, šeimos gydytojai“, – sakė Lietuvos ultragarso asociacijos prezidentas medicinos mokslų daktaras Albertas Ulys.
Ultragarsas vis daugiau randa nišų šiuolaikinėje medicinoje, pavyzdžiui, intervenciniai radiologai talkina onkologams, atliekant įvairias invazines procedūras, kurių tikslas – naikinti piktybines ląsteles.
Ultragarso tyrimai būtini ieškant tinkamo donoro
Tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Ultragarsinė diagnostika 2015“ pateikė daug įvairių naujovių.
Pagrindinis dėmesys joje buvo skiriamas aktualioms temoms, pavyzdžiui,
nagrinėjami transplantuotų organų ultragarsinės diagnostikos klausimai, nes tai labai opus klausimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Nustačius žmogaus smegenų mirtį, būtina atlikti visų organų ultragarso tyrimus. Nuo šio tyrimo priklauso, ar įvyks transplantacija, ar – ne.
Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė teigė, kad kasdien donorų organų Lietuvoje laukia apie 220 pacientų. Tinkamų donorų paieška šalyje darosi vis sudėtingesnė, nes mažėja autoavarijų ir nelaimingų įvykių, didelė emigracija.
Dar viena priežastis, kodėl tiek daug sunkiai sergančių ligonių nesulaukia pagalbos, – neretai medikams tenka atmesti didelę dalį potencialių donorų dėl medicininių priežasčių .
„Niekas negali pasakyti, kurioje šalies ligoninėje artimiausiu metu atsiras potencialus donoras. Svarbu, kad net rajoninėje ligoninėje būtų šiuolaikinis ultragarso aparatas ir dirbtų geras specialistas. Jam tenka didelė atsakomybė“, – priminė Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras A.Ulys.
Skydliaukės mazgai: tirti ar pjauti
Ultragarso tyrimai būtini ir nustatant skydliaukės ligas. Tarptautinėje konferencijoje buvo pirmą kartą Lietuvos gydytojų bendruomenei pateiktos skydliaukės mazgų tyrimo ir gydymo praktinės rekomendacijos, kurias rengė Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų, Santariškių bei Kauno klinikų, taip pat Nacionalinio vėžio instituto medikai.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja radiologė habilituota mokslų daktarė Edita Kaubrienė kartu su darbo grupe, sudaryta iš endokrinologų, radiologų, patologų bei chirurgų, rėmėsi Europos ir Amerikos gydytojų rekomendacijomis, kaip tirti skydliaukės mazgus, ir jas pritaikė Lietuvos klinikinei praktikai.
Skydliaukės mazgai vargina daugelį žmonių. Lietuvoje nustatoma daugiau nei 300 naujų skydliaukės vėžio atvejų, tai sudaro apie 1,1 proc. visų piktybių auglių. Tai rodo, kad daugelis skydliaukės mazgų yra gerybiniai, ir jų nebūtina papildomai tirti.
Nepaisant naujų metodų, skydliaukės ultragarsinis tyrimas ir toliau lieka pagrindiniu diagnostikos metodu. Nuo jo rezultatų priklauso, ar toliau atliekama biopsija ir citopatologinis tyrimas. Taikant Bethesdos sistemą, kuri pradeda įvertinti biopsijas, įmanoma planuoti skydliaukės mazgų stebėseną ar chirurginį gydymą.
Vis labiau tausojamas paciento organizmas
Tarptautinėje konferencijoje buvo kalbama ir apie tai, ultragarso tyrimai vis labiau tobulėja, tai – ne tik diagnostikos priemonė.
Tai – dar viena galimybė atlikti tam tikras gydomąsias manipuliacijas, tausojančias paciento organizmą, kadangi įmanoma išvengti didelių pjūvių ir komplikacijų.
Pasaulyje ultragarso tyrimai vis dažniau jungiami su kitais vaizdiniais tyrimais, pavyzdžiui, kompiuterine tomografija ir magnetiniu rezonansu. Tokia šiuolaikinė technologija – tai dar vienas būdas kovoti su vėžiu, ypač tada, kai jis atsinaujina.
„ Aiškiai matydami trimatėje erdvėje tam tikrą organą, gydytojai gali tiksliau atlikti biopsiją, taip pat tam tikras procedūras, pavyzdžiui, naikinti šalčiu ar karščiu piktybinį darinį“, – aiškino gydytojas A.Ulys.
Ultragarso tyrimas gali parodyti, kaip susidaro naviko kraujotaka, ar jis bent kiek susitraukė dėl skirtos chemoterapijos. Tai gali padėti prognozuoti ligos eigą.
Ultragarso reikšmė vis didėja, nes jis padeda atskleisti tam tikrus funkcinius sutrikimus, pavyzdžiui, kepenų, kraujagyslių, net ankstyvą sklerozę, krešulių susidarymą ir jų ištirpimą.
„Tai – dinaminis tyrimas, kurį galima taikyti kiekvieną dieną ir įvertinti gydymo rezultatus. Ateityje ultragarsas bus kur kas dažniau naudojamas Lietuvos medicinoje“, – įsitikinęs gydytojas A.Ulys.
Per kelis dešimtmečius – milžiniškas šuolis
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas profesorius Jonas Valantinas pripažino, kad ultragarso tyrimai labai svarbūs diagnozuojant visas ligas, o ypač virškinimo sistemos.
Daugelyje Europos valstybių gastroenterologai valdo ultragarsą, ypač Vokietijoe, Olandijoje, tai – vienas diagnostikos metodų, taikomų kasdienėje praktikoje.
Ultragarso era Lietuvoje prasidėjo XX amžiaus 8 dešimtmetyje, bet tais laikais gydytojai dar neturėjo iš ko mokytis.
„Mes tada dvi valandas ieškodavome ultragarsu tulžies pūslės, labai džiaugdavomės, kai ją surasdavome. Dabar šis metodas tiek ištobulėjo, kad jį sugeba taikyti šeimos gydytojai“, – teigė profesorius J.Valantinas.
Kita vertus, ultragarso diagnostikos metodas labai subjektyvus. Žmogaus organų vertinimas priklauso nuo gydytojo patyrimo ir įgūdžių. Neretai kyla abejonių, ar nereikia šio tyrimo pakartoti.
Ultragarsas – vietoj biopsijos?
Pasaulyje ultragarso aparatai kuriami vis sudėtingesni, o jų kaina gali siekti daugiau nei 150 tūkst. eurų.
„Mūsų klinika įsigijo ultragarso aparatą, kainavusį daugiau nei pusę milijono litų, sveikatos apsaugos ministerija prašo pateikti ataskaitą, kaip mes, gydytojai, naudojame šį aparatą“, – kalbėjo profesorius J.Valantinas.
Šiuolaikinė ultragarso įranga padeda ne tik įvertinti audinius, bet ir kraujotaką, jos greitį, o tokių dalykų gydytojai anksčiau negalėdavo pamatyti, tirdami ligonį įprastiniais metodais.
Naujos kartos ultragarso aparatai leidžia įvertinti kepenų fibrozę – yra speciali programa, kuri atlieka elastografiją, padedančią nustatyti kepenų fibrozės laipsnį.
Anksčiau norint tai padaryti, tekdavo atlikti kepenų biopsiją – durti adata ir paimti kepenų audinių.
Dabar tai įmanoma padaryti kur kas paprasčiau, nuo tokio ultragarso tyrimo rezultatų priklauso , kaip bus gydomi įvairūs hepatitai, ypač hepatitas C.
Lieka vis mažiau vidinio pasaulio paslapčių
Iki tol medikai neturėdavo jokių galimybių tirti audinius, būdavo įmanoma rentgenu matyti tik plaučius, bet šis metodas netiko vertinant kepenis, žarnyną, apendiksą.
„Anksčiau niekas nedrįso net svajoti, kad ateis metas, kai galėsime vertinti žarnų sieneles, pilvo limfmazgius, nekalbant jau apie kepenis, kasą, blužnį“, – pasakojo profesorius J.Valantinas.
Ultragarso galimybės kasmet vis didėja, pasaulyje kuriama nauja programinė įranga, gerinanti ne tik skiriamąją galią. Todėl įmanoma kur kas tiksliau nustatyti ligas, susijusias su cistiniais ir parenchiminiais dariniais.
Ultragarsas gali būti taikomas kartu su kontrastinėmis medžiagomis, kurios suleidžiamos į kraują. Iki šiol toks tyrimas Lietuvoje yra brangus, nes mūsų rinka nėra didelė.
Ateityje tokie aparatai galėtų pakeisti dalį kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezonanso tyrimų, kurie negali būti dažnai atliekami dėl jonizuojančiosios spinduliuotės.
„Ultragarso tyrimui naudojamos kontrastinės medžiagos nėra radioaktyvios, nes jose yra oro burbuliukų, o jie nėra kenksmingi, nes tai ne koks nors radioizotopas. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse tokie ultragarso tyrimai nėra brangūs ir daug kam prieinami“, – sakė profesorius J.Valantinas.
Ultragarso tyrimas yra patogus ir greitai atliekamas. Jei gydytojas turi sunkų ligonį ir kyla klausimas dėl gydymo efektyvumo ar dėl komplikacijų, įmanoma keliskart per dieną atlikti tokį tyrimą. Patogu, nes nereikia niekur vežti ligonio.
„Vidinis pasaulis dėl ultragarso pasidaro kur kas labiau matomas, ir tuo mes džiaugiamės“, – pripažino profesorius J.Valantinas.
