„Tokiu būdu jis [gydytojas] yra gynėjas. 15-as etikos kodekso punktas aiškiai nustato, kad gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą, jeigu jis pažeidžia etiką. Slaugos darbuotojų įžeidinėjimai gali būti priimti kaip etikos pažeidimas iš paciento pusės. Gydymo įstaigos vadovas gali būti informuotas apie tokį paciento elgesį“, – LRT Radijui sako L. Labanauskas.
Medicinos etikos komisijos pirmininkė: Hipokrato priesaikos nepakanka
Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodeksas buvo priimtas dar 2004 m., tačiau, anot medikų, keičiantis įstatymams ir visuomenei, etikos kodeksą būtina peržiūrėti. L. Labanauskas pabrėžia, kad per dešimtmetį įsigaliojo naujų įstatymų, dėl kurių būtina atnaujinti ir medikų etikos kodeksą.
„Per tą laikotarpį pradėjo galioti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, atsirado daug kitų teisės aktų. Be abejo, etikos kodeksas, priimtas 2004 m., jau yra šiek tiek pasenęs. Po dešimties metų, įvertinę visas kitas atsiradusias galimybes, tiesiog priimame pataisytą etikos kodeksą“, – nurodo profesorius.
Jam antrina ir Medicinos etikos komisijos pirmininkė gydytoja Daiva Brogienė. Ji teigiai, kad esminės Hipokrato priesaikos nuostatos išlieka ir atnaujintame etikos kodekse, tačiau remtis vien Hipokrato priesaika, kaip siūlo kai kurie pacientai, nepakaktų.
„Hipokrato esminės nuostatos išlieka ir šiame kodekse. Lietuvos gydytojų sąjungos kodekse jos taip pat bus, tačiau keičiasi santykis tarp paciento ir gydytojo. Atsiranda tam tikrų atvejų, kuriuos reikėtų reglamentuoti detaliau. Todėl principinės nuostatos tampa rekomendacijomis, kaip vienu arba kitu atveju elgtis gydytojui ar pacientui“, – paaiškina D. Brogienė.
Jos teigimu, atnaujintame etikos kodekse bus reglamentuojama, kaip gydytojai turėtų bendradarbiauti su komerciniais rėmėjais – farmacijos bendrovėmis, kad būtų išvengta interesų konflikto. Taip pat kodeksas nurodys, kaip informuoti apie paciento sveikatos būklę, kad nebūtų pažeistas konfidencialumas.
Etikos kodeksas: gydytojas neima ir neprašo jokių dovanų
Anot L. Labanausko, vadovaujantis etikos kodeksu, medikams bus lengviau priimti sprendimus, kurie būtų etiški ir nepažeistų Lietuvos įstatymų.
„Esame kaltinami korumpuotais veiksmais. Etikos kodekse aprašyta, kaip elgtis tokiais atvejais. Taip, įstatymas tai reglamentuoja gana griežtai, bet jis negali numatyti visų gyvenimo atvejų, todėl turi būti patarimai, supratimas iš gydytojo pusės. [...] Etikos kodekse yra apibrėžta labai aiškiai – gydytojas neima ir neprašo jokių dovanų“, – akcentuoja L. Labanauskas.
Kadangi etikos kodeksas pasirašomas kartu su sveikatos apsaugos ministre Rimante Šalaševičiūte, jis, L. Labanausko teigimu, turėtų galioti visiems Lietuvos gydytojams. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas nurodo, jog šis kodeksas taikomas medikams, nes slaugytojai turi atskirą sąjungą – Lietuvos slaugos specialistų organizaciją, kuri gali išleisti specialiai slaugos darbuotojams skirtą etikos kodeksą.
Nepaisant to, L. Labanauskas atkreipia dėmesį, kad gydymo įstaigose gydytojai ir slaugos darbuotojai dirba kaip viena komanda, todėl gydytojas iš dalies yra atsakingas už kartu dirbantį slaugos specialistą.
„Tokiu būdu jis [gydytojas] yra gynėjas. 15-as etikos kodekso punktas aiškiai nustato, kad gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą, jeigu jis pažeidžia etiką. Slaugos darbuotojų įžeidinėjimai gali būti priimti kaip etikos pažeidimas iš paciento pusės. Gydymo įstaigos vadovas gali būti informuotas apie tokį paciento elgesį“, – sako L. Labanauskas.
Jis patikslina, kad jei pacientas nepakeičia savo elgesio, gydytojas gali atsisakyti gydyti pacientą ir jam turėtų būti paskiriamas kitas gydytojas ir kitas slaugos specialistas.
LRT Radijo pašnekovai taip pat pabrėžia, kad kodekse aiškiai nustatyta, kaip gydytojas turėtų bendrauti su pacientu. D. Brogienės teigimu, kodekse nurodoma, jog gydytojas turi užjausti pacientą, dėmesingai išklausyti jo skundų, suteikti tiek ir tokią informaciją, kuri nepablogintų paciento sveikatos.
