Naujas meniskas į buvusio menisko vietą persodintas 28 metų amžiaus pacientui, kuriam vaikystėje pašalintas išorinis meniskas ir todėl prasidėjo kelio sąnario kremzlės degeneracija (osteoartrozė). Jeigu pacientui nebūtų atlikta menisko keitimo operacija, sąnarys būtų pamažu degeneravęs ir per 10-20 metų jam būtų negrįžtamai sudilusios sąnario kremzlės ir tektų atlikti endoprotezavimo operaciją.
Menisko persodinimo operacija – ypač sudėtinga ir reikalaujanti preciziško matematinio bei geometrinio apskaičiavimo procedūra. Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas prof. Rimtautas Gudas pabrėžė, kad be tikslaus apskaičiavimo, esminis procedūros sudėtingumas yra menisko įstūmimas į sąnarį jo neatveriant.
„Atraumatiškai įsodinamas meniskas turi būtų įstumtas neatveriant sąnario ir stabiliai, ir saugiai pritvirtinamas. Tam naudojami specialūs implantai, kurie įstumiami tarp kelio sąnario aplinkoje esančių nervų ir kraujagyslių jų nepažeidžiant“, – pasakojo prof. R.Gudas. Įsodinamas meniskas turi būti lygiai tokio paties dydžio, formos, storio ir pločio kaip ir buvęs.
Operacija daroma griežto sterilumo aplinkoje, po operacijos taikomas specialus reabilitacinis gydymas. Pacientui nuolat tikrinamas įsodinto menisko gyvybingumas bei pagal jį koreguojamas visas reabilitacijos laikotarpis. Jei įsodintas menisko audinys sėkmingai prigyja ir integruojasi į kelio sąnarį, žmogus gyvena visavertį gyvenimą be jokių ribojimų.