Sveikindama konferencijos dalyvius, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė džiaugėsi, kad pernai pradėta įgyvendinti integruotos sveikatos priežiūros strategija jau duoda pirmuosius vaisius. „Turime siekti, kad sveikatos apsauga Lietuvoje veiktų sklandžiai ir efektyviai,“ – kalbėdama apie prioritetines veiklos sritis ministrė pabrėžė, kad būtina sustyguoti visų lygių tarnybų ir specialistų veiklą.
LSMU Medicinos akademijos kancleris ir Sveikatos forumo Tarybos pirmininkas prof. Vilius Grabauskas pristatė tarptautinės bendrijos pastangas suvaldyti globalią lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją ir Lietuvos indėlį į šį procesą.
„Efektyviam kardiovaskulinės rizikos valdymui svarbu, kad visuose lygmenyse būtų suprantama rizikos sirgti koncepcija, kuri turi būti konkrečiai įgyvendinama sveikatinimo, prevencijos, laiku atliktos diagnostikos, gydymo bei reabilitacijos etapuose, – teigė prof. V. Grabauskas. – Be to, būtina efektyvi sveikatos sistemos vadyba, stebėsena ir vertinimas, siekiant rizikos veiksnių paplitimo, sergamumo bei mirtingumo mažėjimo.“
Kardiologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkas prof. Remigijus Žaliūnas priminė, kad kraujotakos sistemos ligos buvo ir tebėra pagrindinė Lietuvos, taip pat ir kitų ES šalių, žmonių mirties priežastis. Nuo jų miršta 56 proc. Lietuvos gyventojų. Pasak prof. R. Žaliūno, uždelstas gydymas yra nesuteiktas gydymas, todėl reikia užtikrinti, kad net ir atokiausiose šalies vietovėse gyvenantiems pacientams būtų suteikta tinkama skubi pagalba. Tai reiškia, kad miokardo infarkto atveju ne vėliau kaip per 2 valandas turi būti atverta miokardo infarkto išsivystymą lėmusi širdies vainikinė arterija.
Apie dabartinę situaciją Lietuvoje kalbėjo kardiologijos srities vyriausiasis respublikos specialistas prof. Aleksandras Laucevičius, Kauno krašto vyriausiasis kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kraštų vyriausieji kardiologai.
Insulto integruotos sveikatos priežiūros valdymo komiteto pirmininkė prof. Daiva Rastenytė konstatavo, kad insulto centrų ir klasterių iniciacija 2014 metais reikšmingai pagerino šiuolaikinės medicinos pagalbos ištikus ūminiam išeminiam galvos smegenų insultui prieinamumą. Profesorė atkreipė dėmesį į įspūdingus skaičius: palyginti su 2013 metais, intraveninių trombolizių skaičius per praėjusius metus išaugo daugiau nei du kartus, o mechaninių trombektomijų – daugiau nei 12 kartų.
„Tačiau vien tiktai intraveninė trombolizė neveikia mirštamumo rodiklių – juos veikia tik gerai organizuota ir integruota pagalbos teikimo sistema,“ – sakė prof. D. Rastenytė, pridurdama, kad visi pokyčiai pasiekti glaudžiai bendradarbiaujant Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai ir specialistų organizacijoms.
Vyriausieji kraštų neurologai supažindino su pasikeitusiomis galimybėmis suteikti kvalifikuotą specializuotą pagalbą regioniniuose insulto gydymo centruose.
Konferencijos pranešėjai aptarė galimybes optimizuoti skubios pagalbos organizavimą. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas dr. Kęstutis Stašaitis retoriškai klausė, į kurią ligoninę norėtųsi patekti – ar į tokią, kur mirštamumas miokardo infarkto atveju siekia 35 proc., ar į centrą, kuriame mirtimi pasibaigia vos 6 proc. atvejų? „Nuo susirgimo iki pasveikimo ligonis praeina daug etapų ir sėkmė priklauso nuo silpniausios grandies“, – optimalios logistikos būtinybę akcentavo dr. K. Stašaitis.
Praktinių sesijų metu slaugytojai mokėsi teikti pradinę ir specializuotą reanimacijos pagalbą ištikus insultui arba ūminiam miokardo infarktui. Pagal pažangiausias metodikas mokymus vedė „Krizių tyrimo centro“ instruktoriai ir LSMU skubiosios medicinos rezidentai.
Konferenciją organizavo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas, Lietuvos kardiologų draugija, Kauno krašto kardiologų draugija, Lietuvos neurologų draugija, Lietuvos insulto asociacija, Sveikatos forumas, Lietuvos greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija ir Lietuvos slaugos specialistų organizacija.
