Ir iki šiol tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių, vadovaujantis nustatyta tvarka, vyko donorų organų mainai: organus, kurie netikdavo mūsų šalies recipientams, atiduodavome užsienio šalyse gydomiems ligoniams, keletą kartų per metus sulaukdavome iš užsienio atgabenamų organų (dažniausiai – inkstų). Organų mainų programoje galioja taisyklė – donoro organą privalo atsigabenti recipiento (organą gaunančiojo) šalis.
Atsivežti organą iš artimojo užsienio – nesudaro jokių kliūčių: sraigtasparniais organai gabenami iš Latvijos, Estijos. Iš tolimesnių šalių atsigabenti šiuo oro transportu nėra galimybės, nes atstumas per didelis, orlaiviui reikia leistis pasipildyti degalų, greitis yra nedidelis, o tai jau ilgina kelionės trukmę. Tam reikalingi greiti maži lėktuvai, kuriais donoro organai gabenami užsienio šalyse.
Iki šiol mūsų šalyje donoro organo kelionės išlaidoms apmokėti lėšų nebuvo numatyta. Nacionalinis transplantacijos biuras (toliau – Biuras) džiaugiasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa rado galimybių apmokėti šią precedento Lietuvoje neturinčią organo kelionę iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų transplantacijai.
Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo Biurą koreguoti ir papildyti ministro įsakymą, kuris reglamentuoja transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašą, t. y. priėmus šį dokumentą, bus reglamentuota šių paslaugų apmokėjimo tvarka bei lėšos, kuriomis apmokamos šios paslaugos. Dokumentas yra parengtas ir šiuo metu derinamas su Valstybine ligonių kasa.
Įrodyta, kad transplantacija – ne tik gyvybę gelbstintis, bet ekonomiškai naudingas gydymo būdas: inkstų transplantacija ir metų gydymas po transplantacijos atsieina 84 proc. pigiau nei dializės išlaidos metams (Didžiosios Britanijos duomenys).
Dėl organų mainų Biuras yra sudaręs įvairias sutartis ir susitarimus su užsienio valstybėmis: susitarimas tarp Biuro ir „Eurotransplant“ organizacijos (Austrija, Belgija, Kroatija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Liuksemburgas ir Slovėnija); deklaracija tarp Estijos socialinių reikalų ministerijos, Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, sutartis su tarptautiniu COORENOR projektu dalyvauti internetinėje organų mainų duomenų bazėje (16 šalių). Kad šios sutartys galiotų praktikoje, reikia lėšų.
„Suprantama, kad tokie atvejai bus išskirtiniai, tai nėra dažna praktika, nes visos šalys pirmiausia rūpinasi savo šalies ligonių gydymu, kitai šaliai atiduoda donoro organą tik tada, jei savo šalies recipientams jis netinka. Donoro organų stygius yra visose šalyse. Manoma, kad tokių atvejų bus tik keletas per metus.
Visada pagalvokime, kad tikėdamiesi gauti turime būti pasirengę duoti. Organų donorystė mūsų šalyje pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių“, – sakė Biuro atstovai.