V.Budrys – vienas garsiausių Lietuvos neurologų, daugiausiai dėmesio skyręs ligų, kurios anksčiau būdavo negydomos – Alzheimerio, Parkinosno ligų, – tyrimams.
V.Budrio mokslinio darbo svarbiausia sritis – galvos smegenų kraujotaka, neurokognityviniai sutrikimai, neurologija ir menas.
Nuo 2001 m. jis buvo Pasaulinės neurologų federacijos (WFN) ir Europos neurologų draugijų federacijos (EFNS) atstovas Lietuvai, nuo 2003 m. Europos išsėtinės sklerozės tyrimo ir gydymo tarybos (ECTR1MS) narys.
Nuo 1997 m. žurnalo „Neurologijos seminarai“ steigėjas ir vyr. redaktorius. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
Velionis bus pašarvotas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje nuo vasario 17 d. 16 val.
Laidotuvės vasario 18 d. Antakalnio kapinėse. Karstas išnešamas 13.00 val.
***
Kai 2005 metais vasarį buvo patvirtintas pirmas kempinligės atvejis Lietuvoje, ši žinia pasėjo paniką tarp gyventojų. Abejonės pasiekė netgi prekybos centrus, kur buvo pardavinėjama šviežia mėsa. Profesoriaus V.Budrio pavardė šiame sąmyšyje reiškė sveiko proto požiūrį. „Lietuvos rytui“ profesorius, kaip visada ramus ir pasitikinti savimi bei medicina, išsamiai papasakojo apie šią ligą.
Pateikiame 2005 m. „Lietuvos ryto“ straipsnį „Smegenų ląsteles naikinanti liga – mįslė mokslininkams“, kuriame – kompetentingi V.Budrio paaiškinimai apie naują Lietuvą užklupusią neurologinę ligą ir patarimai, kaip į ją reaguoti.
Įtarimą patvirtino tyrimai
„Nieko nėra baisiau, nei gyventi nežinioje. Šešis mėnesius po motinos mirties mūsų šeimą kamavo bloga nuojauta, kad ji mirė nuo infekcijos, sukėlusios galvos smegenų nykimą“, – pasakojo klaipėdietė Alma.
Bijodami pavojingo kempinligės užkrato, 2004 metų balandį mirusios 72 metų pensininkės artimieji sunaikino beveik visus jos daiktus ir drabužius. Atminimui dukterys pasiliko tik motinos auksinius žiedus, kuriuos saugo sandariai užrištame maišelyje.
Taip elgtis patarė medikai, kurie įspėjo artimuosius, kad net laidodami neturi liestis prie mirusiosios kūno, mat įtarė infekcinę galvos smegenų ligą. Tik neseniai Suomijos sostinėje Helsinkyje įsikūrusio Haartmano instituto patologijos skyriaus mokslininkai patvirtino, kad klaipėdietės E.O.V. mirties priežastis buvo Creutzfeldto-Jakobo liga, populiariai vadinama kempinlige.
Audiniai – kaip kempinė
Iš Vilniaus į institutą Helsinkyje buvo nusiųsti mirusios pacientės galvos smegenų audiniai. Juose buvo aptiktas kempinligei būdingas priono baltymas, susikaupęs galvos smegenų žievėje.
Dėl šio baltymo Creutzfeldto-Jakobo liga dar vadinama priono liga. Įprastomis sąlygomis prionai egzistuoja ląstelėje kaip nežalingi baltymai, bet jie turi savybę keisti savo struktūrą, todėl gali sukelti mirtinas žmonių bei gyvūnų ligas. Tyrimų rezultatai parodė, jog ligonės smegenų audiniai buvo išakiję lyg kempinė.
Juose buvo aptikta vakuolių. „Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo įtariami keli kempinligės atvejai, tačiau medikai šią ligą spėjo vien pagal klinikinius požymius. Tuomet nebuvo galimybių šią diagnozę patvirtinti tiriant mirusio ligonio smegenų audinius bei ląsteles“, – paaiškino Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Neurologijos centro vadovas Valmantas Budrys.
Priežastis neatskleista
Neurologas V.Budrys aiškino, kad nėra įrodymų, jog Creutzfeldto-Jakobo liga klaipėdietė užsikrėtė valgydama kempinlige sirgusių galvijų mėsos.
„Neturime faktų, kad bent vienas galvijas šalyje būtų kritęs nuo kempinligės. Gavę iš Suomijos mokslininkų atsakymą, galėjome nuraminti artimuosius, kad pavojaus užsikrėsti nėra.
Neliko jokių abejonių, jog ši ligos forma buvo neužkrečiama, neperduodama per maistą“, – tvirtino neurologas. Lietuvei galvos smegenų pakitimus sukėlė ne infekcija. Specifinis baltymas prionas galėjo susiformuoti ir dėl genų pokyčių chromosomoje.
Paplitusi visame pasaulyje
Kempinligė yra labai reta liga. Kasmet pasaulyje ja suserga vos vienas žmogus iš milijono. Iki šiol mokslininkai nesukūrė efektyvių vaistų, kurie padėtų išgydyti šią ligą. Creutzfeldto-Jakobo ligą 1920 metais pirmieji aprašė du vokiečių neurologai Hansas Creutzfeldtas ir Alfonsas Jakobas.
Ši liga yra paplitusi tiek valstybėse, kuriose galvijai serga kempinlige, tiek Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje, kur su šia galvijų liga dar nesusidurta. Medicinos literatūroje yra aprašyta daugiau nei 40 naujų Creutzfeldto-Jakobo ligos formų. Žmogaus smegenų kempinligės atvejų nustatyta jau trylikoje Europos Sąjungos valstybių.
Primena smegenų uždegimą
Creutzfeldto-Jakobo liga serga įvairaus amžiaus žmonės. Inkubacinis ligos periodas gali trukti nuo 15 mėnesių iki 30 metų. Iš pradžių požymiai primena galvos smegenų uždegimą encefalitą. Ligoniui skauda galvą, jis greičiau pavargsta, vargina raumenų traukuliai, nuolat kamuoja įkyrios mintys, silpnėja atmintis. Žmogus tampa dirglus, sumažėja jo darbingumas. Ligai paūmėjus, prasideda silpnaprotystė.
Baltymas – labai gyvybingas
Nors iki šiol nėra įrodyta, kad galvijų spongioformine encefalopatija, dar vadinama kempinlige, gali užsikrėsti žmonės, manoma, kad ši liga gali plisti valgant infekuotų galvijų mėsą, ypač jų smegenis, kaulų čiulpus ar kepenis. Verdant ar kepant mėsą, aukšta temperatūra nesunaikina ligos sukėlėjo – priono.
Šis baltymas labai gyvybingas – jo neįveikia netgi dezinfekcinės medžiagos. Priono kilmė iki šiol nėra žinoma. Kadangi kempinlige suserga ir vegetarai, gali būti, jog šis baltymas atsiranda dėl genų mutacijos.
Donorų atranka sugriežtinta
Dėl kempinligės pavojaus Lietuvoje prieš kelerius metus patvirtintos naujos donorų atrankos taisyklės. Donorais negali būti žmonės, kurie gydėsi iš pasmegeninės liaukos (hipofizės) gaminamais augimo hormonais arba insulinu, taip pat tie, kuriems buvo persodinta akies ragena arba kietasis smegenų dangalas, buvo atlikta neurochirurginė operacija.
Jungtinėse Valstijose, Šveicarijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Lenkijoje bei kitose šalyse kraujo donorai negali būti asmenys, kurie nuo 1980 iki 1996 metų gyveno Airijoje arba Didžiojoje Britanijoje daugiau kaip šešis mėnesius.
Tuomet šiose šalyse buvo užfiksuotas didžiausias galvijų kempinligės protrūkis. Daugiausia galvijų – apie 36 tūkstančius per metus – sirgo 1992-1993 metais Didžiojoje Britanijoje.
Nustatyta, kad iki šiol Vakarų Europos šalyse Creutzfeldto-Jakobo liga sirgo maždaug 200 žmonių, kurie užsikrėtė valgydami sirgusių galvijų mėsą. Manoma, jog šia liga galėjo sirgti dar apie 80 žmonių, vartojusių iš žmogaus pasmegeninės liaukos gaminamus hormonų preparatus.
Į Lietuvą uždrausta importuoti mėsos kaulų miltus, kraujo miltus bei pašarų priedus, kuriuose yra perdirbtų gyvulinių baltymų.
Sveikata – žmogaus rankose
Dėl Creutzfeldto-Jakobo ligos gali išsivystyti silpnaprotystė. Šią negalią gali sukelti ir anksčiau patirtos galvos traumos bei sutrikusi galvos smegenų kraujotaka.
„Receptų, kaip apsisaugoti nuo silnaprotystės, nėra. Sveikata priklauso nuo žmogaus genų ir gyvenimo būdo“, – patikino neurologas V.Budrys.
Norintiems išsaugoti protinius sugebėjimus ir gerą atmintį gydytojas V.Budrys patarė daugiau judėti, laikytis darbo ir poilsio režimo, laiku eiti miegoti, nepervargti, atsipalaiduoti nuo stresų.
Kasdien mankštinantis gryname ore ar vaikščiojant gerėja kraujotaka, todėl į galvos smegenis priplūsta daugiau deguonies. Smegenų veiklą skatina ir maistas – jūros gėrybės, žuvies patiekalai, mat juose gausu mikroelemento fosforo, taip pat medžiagų, apsaugančių ląsteles nuo nykimo.
Nervų sistemai stiprinti tinka grikiai, juoda rupi duona, žiediniai ir Briuselio kopūstai, svogūnų laiškai bei neriebūs pieno produktai. Šiame maiste gausu įvairių B grupės vitaminų. Intensyviai dirbantiems žmonės būtina valgyti daug daržovių ir vaisių, vengti maisto produktų, kuriuose yra daug cholesterolio.
