Dažniausi buvo rankų, veido apdegimai, pirštų,
plaštakų, akių sužalojimai.
Ir nors neretam traumuotam žmogui
pakako suteiktos pagalbos pirminio ar antrinio lygmens gydymo
įstaigoje - poliklinikoje bei ligoninėje, būta nemažai tokių
pacientų, kuriuos teko vežti į aukščiausio lygmens įstaigą -
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikas.
„2015-ųjų pradžioje, vos per pirmąjį pusvalandį, į ligoninę
paguldėme du sudėtingas akių traumas dėl šventinių petardų
sprogdinimų patyrusius jaunus žmones. Vėliau jų buvo ir daugiau.
Vienas sunkus pacientas į mūsų kliniką pervežtas net iš Panevėžio.
O juk per šventes dirbę mūsų gydytojai turėjo teikti pagalbą ir
kitiems, ne dėl saliutų, akis susižalojusiems žmonėms. Tai darbo
tikrai netrūko.
Tikimės, jog savaitgalį šventinis laikotarpis jau pasibaigė, ir
mūsų priimamajame daugiau nebus pagalbos laukiančių, dėl
naujametinių sprogmenų skaudžias pasekmes patyrusių žmonių. Iš viso
per laikotarpį nuo Kūčių iki praėjusio sekmadienio pas mus pateko 9
per saliutus traumuoti pacientai.
Tik vienam jų labiau pasekė, nes
neprireikė gydymo Akių klinikos stacionare. Bet trijų suaugusiųjų
bei dviejų vaikų akių sužeidimai buvo ypač sunkūs.
Dar iki Naujųjų sutiktuvių savo akis susižalojusiems dėl
petardų keturiems piliečiams prireikė mūsų klinikos akių traumų
gydytojų pagalbos.
Dviejų šių pacientų akių sužalojimai buvo labai
rimti. Iš viso devintuko du vaikus bei vieną suaugusįjį teko iš
karto operuoti. Deja, tikėtina, jog vienam iš jų ypač nepavyko, nes
jo akis sužalota taip, kad ją teks pašalinti, - regėjimo funkcija
nebus atkurta“, - pirmadienį teigė Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių klinikos
Akių traumų padalinio vadovas dr. Remigijus Gricius.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad akių vadinamųjų šventinių
traumų, deja, nemažėja. Ir labai apmaudu, kad dažniausiai nuo
petardų nukenčia nepilnamečiai, netgi - maži vaikai.
Kai kurie -
tik atėję stebėti saliutų ir atsitiktinai atsidūrę šalia nevykusio
„šaudytojo“. Bet neretas nepilnametis pats apsirūpina šventine
„sprogdinamąja atributika“, nors Lietuvoje ir įvestas draudimas
parduoti pirotechnikos priemones aštuoniolikos nesulaukusiems
piliečiams.
Gal apie galimas pasekmes nemąstantys tėvai ar kaimynai
nuperka visokių „raketų“, o vaikai paskui linksminasi šaudydami ir
rizikuodami tiek savo, tiek greta esančiųjų sveikata?
„Naujųjų išvakarėse lankėmės Kauno sporto halėje, kur stebėjome
koncertą. Prieš pat dvyliktą visi žiūrovai išėjome iš halės ir
2015-uosius sutikome šalia jos esančiame stadione. Teisingiau,
tribūnose, iš kur buvo labai gerai matyti iš stadiono vidurio
leidžiami, tiesa, į rūko aptrauktą dangų, šventiniai saliutai.
Viskas vyko taip, kaip tokiais atvejais turėtų vykti, - be
mėgėjiško pirotechnikos priemonių naudojimo. Saliutu pasirūpino
profesionalai, todėl tūkstančių žmonių šventė čia buvo tikrai
saugi. Mano nuomone, pirotechnikos priemonės neturėtų būti laisvai
prieinamos kiekvienam piliečiui. Ir traumų dėl jų nebūtų ar būtų
gerokai mažiau, ir mokesčių mokėtojams nekainuotų susižalojusių
žmonių gydymas skaudžių pasekmių atvejais“, - sakė dr. R.
Gricius.
