Moteris užsiregistravo dantų protezavimui, gydytojas apžiūrėjo ir surašė viską, ką reikės daryti.
„Man teko eilės Nr. 967. Bet mano kaimynė jau dedasi dantų protezus. Kai reikėjo traukti dantis, ji turėjo mokėti po 50 litų už paslaugą. Man irgi reikės traukti 4 dantis, tai jau – 200 litų. Ar tai nėra įskaityta į nemokamo protezavimo paslaugas?“, - domėjosi O. Muraškienė.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Saulius Dabravalskis paaiškino, kad paruošti protezavimui burną turi bendrosios praktikos gydytojai-odontologai toje gydymo įstaigoje, kur pacientė yra prisirašiusi.
„Traukiant dantis pacientas turi mokėti tik už vienkartines priemones ir nuskausminimo medžiagą, o už darbą moka Valstybinė ligonių kasa. Burnos sanavimas nėra įskaitytas į nemokamą protezavimą“, teigė S.Dabravalskis.
O.Muraškienė piktinosi, kad neseniai akių ligų gydytoja ją pasiuntė operuotis akis į Kauną, davė telefono numerį, kur galima registruotis. Paskambinusi nurodytu numeriu moteris išgirdo, kad tas siuntimas operacijai netinka. Ji privalanti paimti siuntimą iš šeimos gydytojo, o konsultuotis pas tą gydytoją, kuris operuos.
„Tai nejaugi ta akių gydytoja to nežino? – piktinosi moteris. - Paskambinus į Kauną paaiškėjo, kad konsultacija kainuos 150 Lt, operacija – 550 Lt, lęšiukas – 700-800 Lt. Kaip suprasti paprastam kaimo žmogeliui? Kur mokėti ir išvis ar reikia už tai mokėti?“, - klausė nustebusi O.Muraškienė.
Lęšiukai perkami centralizuotu būdu
S. Dabravalskis paaiškino: „Akių lęšiukus valstybinė ligonių kasa perka centralizuotu būdu ir juos pateikia gydymo įstaigoms, kurios atlieka tas operacijas ir kurios turi sudariusios sutartis su ligonių kasa.
Šiuo metu lęšiukų turime, bet būna periodų, kada jų pritrūksta. Pacientas turi palaukti ir gauti tą lęšiuką nemokamai, kai jis bus patiektas iš ligonių kasos.
Už operaciją, jei pacientas turi siuntimą, taip pat apmoka ligonių kasa. Lęšiukas, jeigu pacientas pasirenka iš ligonių kasos pateikto sąrašo, irgi nieko nekainuoja. Jeigu pacientas pasirenka kitokį lešiuką, tai jis už jį ir susimoka“.
Jei pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą, kuri neturi sudariusi sutarties su Valstybine ligonių kasa, už viską reikės mokėti. Tokiu atveju, į ligonių kasą teks pristatyti sąskaitą-faktūrą, kuri grąžins pacientui sumokėtus pinigus.
Už norus ir pageidavimus tenka susimokėti
„Lapkričio 18 d. „Tauragės kurjeryje“ vėl tas pats skelbimas įdėtas, - laiške rašė piktupėniškė. - Teigiama, kad lęšiukas nemokamas, o iš tikrųjų ir konsultacija, ir operacija mokama.
Tai kaip mums mirtingiesiems suprasti? Dabar man atlieka kas mėnesį kraujo tyrimą dėl širdies ir kairės kojos buvusios trambozės. Kiekvieną mėnesį tai kainuoja 12 litų, o jeigu dar noriu sužinoti ir cholesterolio kiekį, tai jau moku 15,60 Lt.
Anksčiau Tauragėje už skydliaukės kraujo tyrimą mokėdavau po 22 Lt. Dabar nebemoku, šį tyrimą daro veltui. Kas dabar gali žinoti, kas toje daktarų virtuvėje verda? Paskelbtų spaudoje aiškiai, už ką žmonės turi mokėti ir kas yra daroma nemokamai?
Priveisė tų privačių klinikų kaip prie šuns blusų, ir kiekviena plėšia, kiek gali. Ar nėra kokio nors normatyvo? Ar nereikia vieno įstatymo, vienijančio kainas? Juk dabar vienas gydytojas traukia dantį už 20 litų, kitas prašo 50 litų. Ar čia ne pažeidimas?“.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovas pateikė tokį paaiškinimą: „Už kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimą ligonių kasa apmoka iki 12 litų per kalendorinius metus.
Jei pacientė nori sužinoti cholesterolio kiekį, o gydytojas mato, kad tai nereikalinga ir viskas yra aišku, pacientė turėtų susimokėti. Už savo norus mes mokame visi – už pageidavimus, geresnes medžiagas“.
Kuo tikėti – ligonių kasa ar gydymo įstaiga?
Paskambinus O. Muraškienės nurodytu telefonu į Kaune veikiantį Akių chirurgijos centrą, atsakymas buvo toks pat – pateiktos tokios pačios kainos už konsultaciją, operaciją ir lęšiuką. Pasidomėjus, ar tas centras turi sutartį su ligonių kasa, paaiškėjo, kad taip. Tai kodėl tada reikia mokėti, jeigu visa tai pacientams turėtų nekainuoti?
Susidomėjusi šiuo atveju, Kauno teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė žadėjo išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų.
Kauno teritorinės ligonių kasos atsakymas
Atsakymą atsiuntė Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas Regimantas Andriūnas:
“Informuojame, kad uždaroji akcinė bendrovė “Akių chirurgijos centras” turi sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl gydytojo oftalmologo ambulatorinių konsultacijų ir kataraktos operacijų ambulatorinėmis sąlygomis apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Įstaiga pagal sutartį yra įsipareigojusi užtikrinti kokybišką ir nemokamą paslaugų teikimą pacientams.
Jeigu pacientas savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones negu Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas, tada jis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir paciento pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą.
Be to, pacientas turi būti pasirašytinai supažindintas su jo teise ir galimybe gauti šias paslaugas nemokamai ir eilės tvarka, nurodant paslaugos teikimo datą.
Norime atkreipti pacientų dėmesį, kad jie neskubėtų pasirašyti sutikimų dėl įvairių gydymo įstaigų siūlomų brangesnių priemonių ar vaistų, nes kiekviena įstaiga yra įsipareigojusi teikti tik kokybiškas paslaugas, už kurias apmoka teritorinės ligonių kasos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Reikia žinoti, kad, sutikus mokėti ir tai patvirtinus savo parašu, vėliau, jei pacientai ir kreipsis į teritorines ligonių kasas dėl pinigų sugrąžinimo, lėšos grąžintos nebus, nes pacientas pats sutiko mokėti.
Jeigu įstaigos primygtinai siūlo brangesnes paslaugas, visada galima kreiptis ir išsiaiškinti situaciją bendruoju ligonių kasų numeriu 8 700 88888.”
Pasipelnymas ligonių sąskaita?
Dar kartą paskambinus į Akių chirurgijos centrą, atsiliepusi administratorė Kristina Sarapaitė paaiškino Šilutės laikraščiui “Šilokarčema”, kad ši bendrovė neturi sutarties su teritorine ligonių kasa dėl akių lęšiukų tiekimo, todėl pats pacientas juos privalo nusipirkti.
O kodėl reikia mokėti už operaciją? K.Sarapaitė atsakė, kad už darbą apmoka ligonių kasa, o tie 550 litų yra už operacijos metu naudojamus vaistus, medžiagas. Tokiu atveju konsultacija turėtų nekainuoti, bet jos metu yra taip pat atliekami tyrimai, kurie irgi kainuoja.
Štai koks “pigus” yra tas nemokamas gydymas.
