Daugiau nei metus Rugilė Kareivaitė gyvena su motinos Linos Kareivienės persodintu inkstu. Mergina mokosi, sportuoja, jos gyvenimas niekuo nesiskiria nuo bendraamžių.
„Man mama dukart padovanojo gyvenimą“, - prisipažino Rugilė.
Viktorijai Ruliovai buvo net keliskart atlikta transplantacija - po inkstą dovanojo jos tėvas Olegas ir mama Nijolė.
Henrika Ivancienė padovanojo savo inkstą sunkiai sergančiai dukrai Ingridai Ivancei.
2010-ųjų gruodį Lietuvoje atlikta pirmoji tokia inksto operacija nuo kitų skyrėsi tuo, kad H.Ivancienės ir jos dukters Ingridos kraujo grupės nesutampa.
Ši istorinė data prisiminta Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ organizuotame padėkos renginyje „Ačiū už gyvenimą“. Už kilnų poelgį H.Ivancienei ir kitiems donorams įteikta po dovaną - keramikų Gvido ir Džiuljetos Raudonių sukurta kriauklė su inkstu.
Apie šią neeilinę operaciją renginio svečiams priminė parodyta filmuota medžiaga. „Nė negalvok, iš vieno invalido bus du, bet man nebuvo baimės – nei dėl operacijos, nei dėl dukrai padovanoto inksto“, - prisiminė H.Ivancienė apie priekaištus, kurių ji sulaukdavo dėl savo apsisprendimo. Šiuo metu šalyje atlikta 16 inksto persodinimo operacijų, kai kraujo grupės yra nesuderinamos.
Trečdalis atvejų, kai nesuderinamos kraujo grupės
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Nefrologijos centro direktorius profesorius Marius Miglinas priminė, kad Lietuvos įstatymai leidžia tik šeimos nariams aukoti inkstą, pasitaiko net trečdalis atvejų, kai paciento ir gyvo donoro kraujo grupės būna nesuderinamos, todėl kai kurie pacientai, laukiantys tinkamo inksto, neišgyvena.
Ėmus taikyti naują gydymo metodą, sunkiomis inkstų ligomis sergantiems pacientams yra kur kas daugiau vilčių pasveikti.
Kai kuriais atvejais ligoniams prireikia pakaitinės inkstų terapijos – peritoninės dializės.
„Gyvenu, dirbu, moku mokesčius ir laukiu transplantacijos“, - prisipažino Danguolė Jakštienė, kuriai taikomas toks gydymo būdas. Kaip ir Romas Skačkauskas, ji taip pat dėkojo medikams už galimybę neprarasti gyvenimo džiaugsmo.
Peritoninės dializės būdu jau gydyta daugiau nei 300 pacientų šalyje. Šis metodas ypatingas tuo, kad sutrikus inkstams kraujas yra valomas pilvo ertmėje.
Prisimintos pirmosios istorinės operacijos
Padėkos renginyje taip pat prisiminta prieš 40 metų šalyje atlikta pirmoji inksto transplantacija iš gyvo donoro, taip pat prieš du dešimtmečius pradėta taikyti peritoninė dializė.
„Esame gyvi tik dėl savo artimųjų ar mirusių donorų. Mes, pacientai, kurių savi inkstai nebefunkcionuoja, norime padėkoti mums gyvenimą grąžinusiems donorams, ir už mūsų gyvybes nuolat kovojantiems medikams – gydytojams bei slaugytojoms.
Jų dėka mes esame, gyvename, auginame vaikus, mylime. Ačiū už gyvenimą taip pat gydytojams ir slaugytojams“, - sakė Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Ugnė Šakūnienė.
U.Šakūnienei pirmą kartą motinos inkstas persodintas prieš tris dešimtmečius, kai jai buvo šešiolika, vėliau jam sutrikus – persodintas taip pat tėvo inkstas.
Donoro kortelė padėtų mažinti eiles
Yra labai svarbu, kad inkstų funkcijos nepakankamumu sergantiems pacientams šalyje būtų prieinami visi gydymo būdai.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutėnienė prisipažino, kad sulaukianti iš pacientų bendrijų daug įvairių laiškų, kuriuose prašoma daryti viską, kad šalyje sutrumpėtų organų transplantacijų laukiančiųjų eilės.
„Visada su savimi nešiojuosi Donoro kortelei užpildyti būtinas formas, manau, kiekviename renginyje yra tokių žmonių, kurie pasiryžtų po mirties tapti donorais. Dovanoti dalelę savęs – žmogaus misija“, - sakė D.Mikutėnienė.
Daug šiltų padėkos žodžių tą vakarą buvo skirta taip pat inksto persodinimo operacijos pradininkui profesoriui Baliui Dainiui, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Nefrologijos centro specialistams, taip pat Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Antakalnio filialo gydytojams nefrologams, slaugytojoms.
„Minime donorystės pergalę, nes transplantacija – vienas sudėtingiausių gydymo būdų, kai nepadeda kiti“, - sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sveikindama donorystei pasiaukojusius žmones.
Hemodializė padeda gyventi 1400 pacientų
Kai savi inkstai nustoja funkcionuoti, vienintelė galimybė išgyventi – persodinti donoro inkstą arba nuolat atlikti dializės procedūras. Donorinio organo reikia sulaukti. Todėl praktiškai visiems, kurių inkstai nebeveikia, pradedamos dializės procedūros.
Lietuvoje dažniausiai atliekamos hemodializės procedūros, kai žmogus tris kartus per savaitę vyksta į gydymo įstaigą, kur jo kraujas valomas specialiomis mašinomis. Hemodializės mūsų šalyje atliekamos jau per 40 metų.
Jų kokybė neatsilieka nuo labiausiai išsivysčiusiose šalyse atliekamų procedūrų. Tačiau nepaisant aukštos kokybės ir galimybės gyventi keletą ar net keliolika metų (šiuo metu hemodializės dėka Lietuvoje gyvena apie 1400 pacientų), tai sunkios ir varginančios procedūros.
Prieš 20 metų Lietuvoje pradėtos kitokios, peritoninės dializės procedūros. Daugelyje šalių jos yra pirmojo pasirinkimo gydymas, nustojus veikti saviems inkstams. Jos atliekamos vaikams, nes yra fiziologiškesnės, jas atliekant nereikia adatų.
Lietuvoje peritoninė dializė dažniausiai paskutinio pasirinkimo gydymas, skiriamas tiems pacientams, kuriems nebėra galimybės atlikti hemodializės procedūrų. Šiuo metu jos atliekamos maždaug 60-čiai pacientų.
Skaičiai ir faktai
Per 40 metų Lietuvoje atliktos 272 inksto persodinimo operacijos, kai inkstą dovanojo gyvas donoras – laukiančiojo transplantacijos mama, tėtis, brolis, sesuo, senelis, močiutė, vyras, žmona.
271 tokia operacija atlikta Vilniaus universiteto Santariškių klinikose ir viena – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.
Artimųjų apsisprendimas dovanoti brangiam žmogui inkstą, daugumai laukiančiųjų suteikė galimybę grįžti į visavertį gyvenimą, auginti vaikus.
Medicinos mokslas įrodė, kad gyvo donoro inkstas dirba ilgiau, taip pat ilgiau gyvena ir šią dovaną gavęs žmogus. Kai kuriose šalyse (pvz., Olandijoje) inkstų persodinimo operacijų iš gyvų donorų atliekama net daugiau negu iš mirusių.
Iki 2010 metų Lietuvoje inksto persodinimo operacijas buvo galima atlikti tik iš suderinamos kraujo grupės donorų. Yra tekę matyti, kai abu tėvai slaugydavo savo vaiką, tačiau dėl kraujo grupių nesuderinamumo negalėdavo jam padėti – dovanoti inksto.
Dėl kraujo grupių nesuderinamumo net ketvirtadalis artimųjų negalėdavo tapti donorais. Šiuo metu tai ne problema. Lietuva pirmoji šalis Baltijos regione bei Rytų Europoje, kurioje pradėtos tokios operacijos.
Lietuvoje šiais metais atlikta 13 transplantacijų iš gyvų ir 53 iš mirusių donorų.
Šiuo metu įvairių transplantacijų laukia apie 452 žmonės: inksto – 190, inksto-kasos komplekso – 11, širdies – 32, , plaučių – 4, širdies-plaučių komplekso 5, kepenų – 67, ragenos – 143.
