Pneumonija yra pavojinga bet kokio amžiaus žmonėms, bet labiausiai mažiems vaikams, vyresniems bei sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač cukriniu diabetu, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, bei rūkantiems. Kai tokie žmonės suserga plaučių uždegimu, ligos eiga būna sunkesnė ir ilgesnė, o gydytis gali tekti ir ligoninėje.
Tačiau patį didžiausią, netgi mirtiną pavojų liga kelia žmonėms, kurių imunitetą sekina tam tikros ligos arba jis yra slopinamas specialiais vaistais, ir jų imuninės sistemos gebėjimas pasipriešinti infekcinei ligai yra labai silpnas.
Prie tokių asmenų priskiriami sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ir kai kuriomis inkstų ligomis, užsikrėtę ŽIV bei tie, kuriems yra persodinti organai ar kaulų čiulpai, pašalinta blužnis.
Žmonės, kurie nešioja pneumoniją sukeliančius virusus ar bakterijas savo nosyje ir gerklėje, gali užkrėsti kitus kosėdami ir čiaudėdami. Pneumonijos simptomai gali būti lengvesni ar sunkesni – nelygu, kas sukėlė plaučių uždegimą – virusai ar bakterijos.
Bakterijų sukeltai pneumonijai būdinga sunkesnė ligos forma, didesnė kūno temperatūra, šaltkrėtis, gausus prakaitavimas, krūtinės skausmas, dusulys, kosulys su skrepliavimu, pamėlusios lūpos ir nagai, nes kraujyje ima trūkti deguonies, taip pat galvos, raumenų skausmas ir silpnumas.
Nelygu ligonio būklė, pneumonija gali būti gydoma namie, ligoninėje arba netgi reanimacijos skyriuje. Pacientus gali prireikti guldyti į ligoninę ne tik dėl pneumonijos, bet ir dėl jos komplikacijų, tokių kaip miokardo infarktas, širdies ar kvėpavimo nepakankamumas.
Per vėlai diagnozavus ir pradėjus gydyti plaučių uždegimą jo eiga gali būti sunkesnė ir ilgesnė. Jeigu pneumoniją sukėlė bakterijos, liga yra gydoma antibiotikais.
Bet netgi gydant antibiotikais kartais gali prireikti kelių mėnesių, kol žmogus visiškai pasveiksta.
Todėl jis ilgai gali būti nedarbingas ir prarasti dalį savo uždarbio. Ne veltui sakoma, kad pneumonija yra ne tik sunki liga pačiam pacientui, bet ir našta jo šeimai ir visuomenei. Pneumonija gali turėti įtakos žmogaus sveikatai ir ateityje.
Naujausi tyrimai parodė, kad žmogui, sirgusiam pneumonija, dešimt metų po ligos rizika mirti didesnė, palyginti su kitais, praeityje nesirgusiais plaučių uždegimu.
Dažniausia bakterija, sukelianti pneumoniją, – Streptococcus pneumoniae, dar vadinama pneumokoku. Kadangi mirštamumas nuo pneumokokų sukelto plaučių uždegimo svyruoja nuo 6 iki net 40 proc., geriausia būtų šia liga nesusirgti.
Yra keletas būdų, kaip apsisaugoti nuo pneumokokinės pneumonijos. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir reguliarūs vizitai pas gydytoją pasitikrinti sveikatos yra rekomenduojami visiems norintiems išlikti sveikiems ir gebėti pasipriešinti bet kokiai infekcinei ligai, tarp jų – ir pneumokokų sukeltam plaučių uždegimui.
Tačiau žmonėms, kuriems rizika susirgti plaučių uždegimu yra didesnė, ypač mažiems vaikams, vyresniems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, vakcina nuo pneumokokinės infekcijos yra svarbi kovos su pneumonija strategijos dalis.
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vakcinacija yra sėkmingiausia ir ekonomiškai pagrįsta medicininė priemonė, galinti užkirsti kelią 2–3 milijonams bet kokio amžiaus žmonių mirties atvejų nuo pneumonijos visame pasaulyje.
Yra keletas skirtingų antibiotikų rūšių, kurie gali būti naudojami gydant pneumokokų sukeltas ligas. Tačiau šių sukėlėjų atsparumas dažniausiai naudojamiems antibiotikams nuolat didėja, pneumoniją sukėlęs pneumokokas gali būti atsparus keletui skirtingų antibiotikų, todėl net ir laiku paskirtas gydymas gali nebeišgelbėti gyvybės. Taigi nėra geresnio būdo kovoti su pneumonija kaip pasiskiepyti ir nesusirgti.
Nors daugelis žmonių mano, kad pneumonija galima susirgti tik tam tikru metų laiku, kai užfiksuojama daugiausia peršalimo ligų, iš tiesų pavojus išlieka bet kuriuo metų laiku.
Tiesa, kai daug gyventojų serga gripu, rizika susirgti pneumokokine pneumonija yra didesnė, nes gripo virusas tarsi atidaro vartus pneumokokams patekti į kvėpavimo takus ir sukelti ligą.
Dažnai tenka girdėti sakant: „Sirgau gripu, po to kilo komplikacijos, teko gerti antibiotikus.“ Iš tiesų dažniausios bakterijos, kurios sukelia komplikacijas po gripo, – pneumokokai. Todėl labai svarbu įgyti imunitetą abiem infekcijų sukėlėjams – gripo virusams ir pneumokokams.
Juk gripo vakcina neapsaugo nuo pneumokokinės pneumonijos, o pneumokokinė vakcina neapsaugo nuo gripo. Todėl skatinu pasitarti su savo gydytojais dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumonijos patiems ir paraginti tai padaryti savo šeimos narius ir draugus, ypač jeigu jie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Ir tai padaryti reikėtų nedelsiant, nes artėja gripo sezonas, o pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas yra dažniausia gripo komplikacija.
