Pacientams skirtų vietų skaičius beveik nepasikeitė, tačiau pastačius
priestatą, patalpų erdvė smarkiai padidėjo. Dar svarbiau, kad pavyko
įsigyti brangios šiuolaikiškos įrangos onkologinių ligų diagnostikai ir
gydymui.
Projekto vertė siekė 12,6 mln. litų, iš jų Europos Sąjungos fondų parama
sudarė 85 procentus. Darbus atliko bendrovė „Struktūra“, o projektui
baigti prireikė dviejų metų.
„Medikams atsiveria geros galimybės atlikti kaulų čiulpų
transplantacijas“, – įsitikinęs Kauno klinikų generalinis direktorius,
profesorius Renaldas Jurkevičius.
Pasak didžiausios šalies gydymo įstaigos vadovo, onkologijos plėtra yra
viena Kauno klinikų priroritetinių veiklos krypčių.
„Onkologija yra viena sparčiausiai besiplėtojančių medicinos sričių,
kasmet pasaulyje tobulėja ir įdiegiami vis nauji vėžio diagnostikos,
gydymo metodai“, – kalbėjo Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė,
profesorė Elona Juozaitytė.
Gydytoja pripažįsta, kad Lietuvoje sudėtinga pasivyti pažangiausias
pasaulio vėžio diagnostikos ir gydymo technologijas, tačiau iš lėto
žengiama pirmyn.
Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų
onkologinėmis ligomis. Palyginti su 1990 metais sergamumas piktybiniais
navikais Lietuvoje išaugo dukart, mirtingumas – trečdaliu.
Ne ką geresnė situacija ir kitose šalyse. Štai Skandinavijos
specialistai prognozuoja, kad jau 2020 metais onkologinės ligos taps
pagrindine mirties priežastimi, sergamumas vėžiu aplenks sergamumą
širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai spėja, kad
onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė ir šiuolaikiški
gydymo būdai mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 metų galėtų sumažinti
perpus.
˙
