Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo taikomas naujas gydymo metodas – koreguojamoji osteotomija. Šis metodas iš esmės keičia požiūrį į sąnarių ligų gydymą: dabar stengiamasi kuo ilgiau išsaugoti sąnarį – nors ir pažeistą, bet savą.
Fizinis krūvis darėsi vis labiau neįveikiamas
Povilui bėdos dėl kojos prasidėjo dar vaikystėje. Traumą jis patyrė žaisdamas futbolą. Tarnyba kariuomenėje taip pat nepridėjo sveikatos. 2010-aisiais jam buvo atlikta kelio sąnario raiščio operacija, nes koja buvo nestabili. Vėliau pradėjo gelti ir čiurną.
Kai reikėjo išlaikyti fizinio rengimo normatyvus, kurie privalomi tarnaujantiems pasieniečiams, vyras suprato, kad jam čia – ne vieta. Pasienietis turi pėsčiomis nueiti 15–20 kilometrų, tačiau toks krūvis P.Šuminui dėl sąnarių ligos darėsi neįveikiamas. 46 metų vyras ne tik turėjo pasitraukti iš darbo – jis netgi išsigando, kad gali tekti sėsti į neįgaliojo vežimėlį.
Vilniuje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovės „Arthrex“ medicinos direktorius Edwinas Snoekas tokių nusivylusių pacientų yra sutikęs tūkstančius.
„Į Lietuvą atvykau dėl vieno tikslo – stengiuosi padėti lietuviams medikams perprasti naują operavimo metodiką ir geriau gydyti pacientus“, – paaiškino E.Snoekas.
Nauja gydymo filosofija
Gydytoją Andrių Šaikų konsultavęs amerikietis E.Snoekas liko patenkintas. Svečias pasakojo, kad vietoj įprastų endoprotezavimo operacijų pasaulyje vis dažniau taikoma koreguojamoji osteotomija, kai tikslūs kaulo pjūviai padeda pakeisti kojos atramos ašį, o tai mažina krūvį, tenkantį pažeistai kelio sąnario daliai.
Šiuolaikinę medicinos įrangą gaminanti bendrovė „Arthrex“ neseniai Miunchene (Vokietijoje) įkūrė laboratoriją, kurioje chirurgai mokosi ne tik naujų operavimo metodų, bet ir naujos gydymo filosofijos.
Čia šešias dienas per savaitę chirurgai lavina įgūdžius. Iš pradžių jie mokosi operuoti naudodami plastikinius muliažus, o vėliau – mirusių žmonių sąnarius. Vien pernai čia mokėsi 5 tūkstančiai medikų.
Siekia kuo ilgiau išsaugoti sąnarį
Sąnario artrozė – klastinga liga, dėl kurios nyksta kremzlinis audinys ir deformuojasi sąnarys. Jei dar prisideda kitokių negalavimų, pavyzdžiui, pakinta ar atsipalaiduoja kelio raiščiai, vien artroskopinės operacijos nepakanka.
Pasaulyje šiuo metu efektyviausias gydymo būdas – koreguojamoji osteotomija.
Šis metodas padeda atkurti dėl artrozės ar traumos pakitusią kojos ašį ir mažinti skausmą bei sąnario nestabilumą.
„Anksčiau tokiu atveju gydytojai galėdavo tik pasiūlyti keisti kelio sąnarį, o dabar chirurgai vis dažniau pasisako už tai, kad sąnarys būtų kuo ilgiau išsaugomas, nesvarbu, kad jis pažeistas artrozės“, – sakė gydytojas A.Šaikus.
Taikant naująjį chirurginį metodą reikia didelio tikslumo. Prieš operaciją įvertinama, kiek iškrypusios kojos ašys. Taip gali nutikti dėl traumos ar amžiaus, kai artrozė pažeidžia sąnario kremzlę.
Atlikdamas kelis pjūvius ir įdėdamas implantus chirurgas stengiasi sumažinti krūvį toje vietoje, kurioje kremzlė labiausiai pažeista, ir padidinti jį ten, kur kremzlė dar sveika.
Iš specialios medžiagos pagaminta plokštelė pasižymi panašiomis biomechaninėmis savybėmis kaip ir žmogaus kaulas.
Ji turi būti lanksti, kad galėtų reaguoti į minimalius judesius. Jei plokštelė bus pernelyg kieta, ilgiau turės gyti ir operuotas kaulas.
Plokštelė gali likti visam gyvenimui. Kita vertus, jei žmogus jaučia kokį nors nepatogumą, svetimkūnis vėliau gali būti pašalinamas.
Svarbu, kad įpjovimo vieta būtų sutvirtinta – tai leidžia pacientui tą pačią dieną po operacijos minti koją ir ją lenkti per kelį. Tai didelis operacijos privalumas. Tačiau dar kelias savaites ligoniui tenka eiti pasiramsčiuojant ramentu.
Sustabdo ligos progresavimą
„Artrozės nepagydome, to dar niekam pasaulyje nepavyko padaryti. Atlikdami koreguojamąją osteotomiją stengiamės išsaugoti kelio sąnarį, kad jis galėtų funkcionuoti dar 10–15 metų“, – tikino gydytojas A.Šaikus.
Neatlikus tokių korekcijų tinkamu laiku, sąnario artrozė vystosi dar sparčiau, todėl tenka keisti sąnarį net ir jauniems pacientams. Tačiau dirbtinis sąnarys, pagamintas iš plastiko ir metalo, niekada neatstos tikrojo.
Šiuolaikinės technologijos daug kainuoja, nes jas kuriant ir tiriant dalyvauja daugybė žmonių. Vieno implanto kaina neretai gali siekti 1000 eurų (3450 litų). Bet naujas chirurginis metodas turi ir didelę ekonominę naudą.
Atitolinus sąnario protezavimo operaciją žmogus ilgiau lieka darbingas, jam nereikia išsižadėti pomėgio sportuoti.
Tiesa, šis gydymo metodas taikomas ne visais atvejais, kai kelio sąnarys pažeistas artrozės ar traumos.
Nauja operacija mažai gelbėtų, jei kremzlė smarkiai sudilusi, o pacientas turi antsvorio.
Tinkamiausi kandidatai tokiai operacijai – jauni ir vidutinio amžiaus žmonės, kuriuos dėl ankstesnių kelio traumų ar operacijų persekioja nuolatinis skausmas.
„Daugelis chirurgų puikiai žino, ko reikia ligoniui. Tačiau neužtenka vien chirurgo noro. Naujovės susijusios su tam tikromis investicijomis į naujas chirurgines technologijas ir chirurgų mokymą, todėl valstybė turėtų remti naujų metodų taikymą“, – įsitikinęs gydytojas A.Šaikus.
