Bauginantys UV spinduliai ir vitaminas D
Vienas pagrindinių vitamino D šaltinių – saulės spinduliai, kurių skleidžiami ultravioletiniai spinduliai, tiksliau viena spindulių rūšių – UVB, ir yra atsakingi už vitamino D gamybą mūsų organizme, tačiau net ir šiuo nemokamu vitaminų šaltiniu reikia mokėti naudotis teisingai. Pirma klaida, kurią daro daugelis žmonių bijodami neigiamų ultravioletinių spindulių pasekmių (įrodyta, kad didelis UV spindulių kiekis turi kancerogeninį poveikį) – dideliais kiekiais vartojamos apsaugos nuo saulės priemonės, kurios apsaugo nuo ultravioletinių spindulių, todėl vitaminas D organizme nesigamina.
Kadangi Lietuvos klimatas nėra dėkingas saulėtų dienų kiekiu, dažnas žmogus mėgaujasi saulės voniomis soliariumuose ne tik siekdamas turėti įrudusią odą, bet ir norėdamas pasikelti nuotaiką – vitaminas D turi įtakos ir endorfinų, vadinamųjų laimės hormonų, gamybai, tačiau kiekvienas soliariumo lankytojas taip pat privalo naudoti apsauginius kremus, todėl UVB spindulių pralaidumas taip pat yra nedidelis ir nepagamina pakankamo kiekio vitamino D, o nenaudojant apsauginio kremo yra didelė galimybė nudegti.
Lietuviai neretai žiemos atostogoms renkasi šiltus kraštus, kuriuose oro temperatūra panaši kaip lietuvišką vasarą. Nenuostabu, kad kelionių organizatoriai žiemos metu siūlo keliones į saulėtas šalis, kadangi ir atsiliepimai iš tokių kelionių būna kur kas geresni: šiltas ir saulėtas klimatas keliautojus nuteikia teigiamai, o grįžę jie jaučiasi labiau pailsėję nuo kasdienių rūpesčių nei atostogas praleidę toje pačioje klimato juostoje.
Ar pakankamai vitamino D gaunate su maistu?
Kitas labai svarbus vitamino D šaltinis – gyvulinės kilmės maistas, todėl šio vitamino trūkumą junta vegetarinį ir veganinį maisto racioną pasirinkę žmonės bei tie, kurie šiltuoju sezonu nenori apkrauti organizmo „sunkiu maistu“. Vasarą dažniausiai renkamės skrandžio neapkraunančius, didelį skaidulų kiekį turinčius produktus, tokius kaip vaisiai ir daržovės, kadangi juose esantys angliavandeniai pasisavinami greitai ir suteikia organizmui energijos – jaučiamės žvalūs ir energingi, todėl lengviau pakeliame karščius.
Visgi gyvulinės kilmės produktai, tokie kaip žuvis, kiaušiniai, pieno produktai ir paukštiena yra labai svarbus vitamino D šaltinis, todėl biurų darbuotojai, kurie vasarą neturi galimybės kiekvieną dieną bent 20 minučių praleisti saulėje, šių produltų neturėtų atsisakyti. Šie vitamino D gausūs produktai turėtų būti ir pagrindine šaltojo sezono maisto raciono dalimi, nes žiemą dar labiau sumažėja galimybė gauti šio vitamino su ultravioletiniais spinduliais, todėl gali būti juntamas mieguistumas ar nuotaikų svyravimai.
Kas per daug – tas nesveika
Kaip ir bet kokių vitaminų perdozavimas, taip ir per didelis vitamino D kiekis gali sukelti šalutinį poveikį. Pagrindinė vitamino D perdozavimo problema – padidėjęs kalcio kiekis kraujyje, dėl kurio prarandamas apetitas, jaučiamas pykinimas, gali atsirasti opų skydliaukėje ar skrandyje, taip pat inkstuose gali pradėti kauptis akmenys, sutrikti jų veikla. Vitamino D, gaunamo natūraliais būdais – su saule ir su maistu – perdozuoti beveik neįmanoma, nebent valgytumėte ypatingai didelį kiekį vitamino d turinčių produktų, kadangi šio vitamino kiekį organizamas reguliuoja pats ir perteklius nesusidaro.
Vitamino D perdozavimas siejamas su netinkamu maisto papildų naudojimu, todėl naudojantiems šiuos papildus būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir papildus naudoti tik taip, kaip nurodyta.
