„Gydyti nepagydomą, bet suvaldomą ligą – iššūkis visai medikų bendruomenei“, – sakė LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė prof., habil. dr. Vida Marija Čigriejienė ir linkėjo prasmingų, turiningų bei įdomių diskusijų, konstruktyvaus bendradarbiavimo prisimenant, kad sergantys žvyneline žmonės su didžiausia viltimi laukia geriausių, veiksmingiausių ir saugiausių gydymo metodų, kurie padėtų jiems jaustis visaverčiais visuomenės piliečiais.
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. habil. dr. Albinas Naudžiūnas pasveikino bei perdavė Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus sveikinimus ir linkėjimus konferencijai konstruktyvaus darbo.
„Su žvyneline susiduria visi gydytojai, galbūt – net visi žmonės. Šios problemos aktualumas ne mažėja, o didėja. Tad profesionalų susirinkimas yra labai svarbus, norint pasidalyti patirtimi ir nuomone. Informacijos yra labai daug. Šiais laikais ji lengvai pasiekiama, bet gyvo bendravimo niekas nepakeis, – profesorius papasakojo apie atliktą apklausą. – LSMU MF studentų buvo klausiama, kokį studijų metodą jie labiausiai vertina. Studentai atsakė, kad svarbiausias studijų metodas yra bendravimas su dėstytoju. Keičiantis informacija, ne tik studentų, bet ir profesionalų bendravimas yra labai svarbus“.
Su profesoriumi sutiko ir Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos prezidentas Simanas Stašaitis. Jis pastebėjo, kad Pasaulinė žvynelinės diena Lietuvoje minima jubiliejinį – 10 – kartą. „Visi 125 tūkst. šia liga sergantys žmonės turbūt nesusirinks po vienu stogu, bet jų vardu dėkoju ir linkiu sėkmės ne tik konferencijos metu“, - kalbėjo S. Stašaitis.
„Reikia visų grandžių bendravimo ir bendradarbiavimo – Seimo narių, valdžios institucijų, kolegų bei pacientų, kad ši liga ir su ja susijusios problemos būtų matomos, žinomos, o pacientai sulauktų pačios veiksmingiausios pagalbos“, – Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sveikino susirinkus jubiliejinį kartą ir linkėjo gyvo žodžio bendrystės, kuri yra svarbesnė už visas kitas bendravimo priemones.
Po šventinės įžanginės dalies pirmąjį konferencijos pranešimą apie žvynelinės sisteminio gydymo biologiniais vaistais patirtį ir naujoves skaitė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė.
Pasak profesorės, 2006–2014 m. Kauno klinikose biologiniais vaistais gydytas 41 pacientas, sergantis plokšteline žvyneline. Lietuvoje biologiniai vaistai žvyneline sergantiems pacientams įgyjami centralizuotai VLK lėšomis. 2011 m. jų nupirkta 36-iems pacientams, 2012 m. – dar 24-iems, 2013 m. – 7-iems, 2014 m. – 22 pacientams. Iš viso, nustatyta LR SAM tvarka, nuolatos šiais vaistais gydomi 89 pacientai. Vaistai skiriami III lygio dermatovenerologijos centruose.
„Jei indukcinis gydymas biologiniais vaistais yra veiksmingas, tęsiamas palaikomasis (ilgalaikis) gydymas. Ilgalaikio gydymo rezultatų duomenimis, biologiniai vaistai yra veiksmingas ir saugus sunkios žvynelinės formos gydymas. Pacientai, kuriems skiriami biologiniai vaistai, turi būti ištirti dėl tuberkuliozės, virusinių hepatitų ir piktybinių navikų“, – sakė prof. dr. S. Valiukevičienė.
LSMU Odos ir venerinių ligų klinikos doc. dr. Vesta Kučinskienė pabrėžė, jog, remiantis vokiečių gairėmis, rekomenduojama žvynelinės gydymą pradėti nuo didesnės dozės, skiriant ją parenteriniu būdu (po oda). 2014 m. LSMU vykdytas bandomasis tyrimas rodo, kad sergantiems sunkia ir vidutinio sunkumo žvyneline žmonėms minėtas vaistas, skirtas po oda, duoda gerų gydymo rezultatų.
„Apie 80 proc. žvyneline sergančių žmonių pažeidžiamas nedidelis odos plotas ir užtenka vietinio gydymo kortikosteroidais, – pasakojo docentė. – Apklausus 1 tūkst. žvyneline sergančių žmonių, daugiau nei pusė teigia, kad ne visada laikosi gydytojo rekomendacijų ir vartoja vietinius vaistus, kaip nurodyta. Dažniausios priežastys: lėtas vaisto susigėrimas į odą (44 proc.), vaisto vartojimas dažniau nei 1 kart per dieną (41 proc.), drabužių tepimas (34 proc.), laiko stoka (26 proc.), užimtumas (25 proc.) ir kita“, - kalbėjo docentė.
