- Kaip apibūdintumėte galvos svaigimą?
- Galvos svaigimu žmonės gali vadinti aplinkos sukimosi ar judėjimo jausmą, silpnumo ir gręsiančio nualpimo pojūtį, nestabilumo pojūtį, apkvaitimo jausmą, baimę nukristi, galvos sunkumą. Galvos svaigimo jausmą dažnai sunku nupasakoti. Tačiau svaigimo pobūdis, jo dažnumas, trukmė ( nuolatinis ar trunkantis sekundėmis) ir aplinkybės, kuriomis svaigimas atsiranda, yra pagrindinė informacija, padedanti nustatyti svaigimo priežastį.
- Kokios yra galvos svaigimo priežastys?
- Svaigimo priežasčių yra labai daug. Norint paaiškinti, kodėl svaigsta galvos, reikia suprasti, kas sukelia sutrikusios orientacijos erdvėje pojūtį.
Žmogui išlaikyti normalią pusiausvyrą ir kūnui orientuotis erdvėje reikia gerai veikiančių trijų sistemų : pusiausvyros aparato, esančio vidinėje ausyje ir nervais perteikiančio informaciją apie mūsų padėtį ir judėjimą; regos, kontroliuojančios, kur yra mūsų kūnas erdvėje; periferinių nervų, kurie perteikia informaciją apie galūnių judesius.
Be to, reikia sveikos centrinės nervų sistemos ( smegenų), kuri gebėtų priimti ir apdoroti gaunamą informaciją (iš regos, pusiausvyros organų ir jutiminių nervų), bei sąlygotų suvokimą apie kūno padėtį erdvėje.
Kai sutrinka bent vienos sistemos veikla, pajusime galvos svaigimą, nes smegenis pasieks nesutampanti, klaidinga informacija. Todėl galvos svaigimo priežastimi gali būti pusiausvyros aparato , vidinės ausies ligos, sutrikusi rega ar blogai parinkti akiniai, įvairios lėtinės ligos, pažeidžiančios periferinius nervus ar sukeliančios judėjimo sutrikimus.
Ūmus galvos svaigimas gali būti ir centrinės nervų sistemos ligų, tokių kaip insultas, išsėtinė sklerozė, migrena, epilepsija, požymis. Svaigimas dažnai atsiranda, kai smegenų veiklą trikdo, slopina ilgalaikis stresas, lėtinis ar ūminis kraujotakos nepakankamumas, mažakraujystė, vaistai ar kitos lėtinės ligos. Pažymėtina, kad lėtinį galvos svaigimą gali skatinti kelios išvardintos problemos.
- Kokios yra galvos svaigimo rūšys?
- Sukamojo pobūdžio svaigimas (dar vadinamas vertigo) – tai sukimosi pojūtis, kai atrodo, kad sukasi, juda aplinka. Tokio tipo svaigimą galime pajausti po to, kai ilgą laiką suksimės apie savo ašį vienoje vietoje. Šis svaigimas labai nemalonus, lydymas pykinimo, sutrikusios pusiausvyros. Jį dažnai provokuoja galvos judesiai ar padėties pakeitimas.
Tokio svaigimo dažniausios priežastys - vestibulinio (pusiausvyros ) aparato ar nervo ligos, vidinės ausies ligos.
Viena dažniausiai pasitaikanti vestibulinio aparato liga – trumpi galvos svaigimo priepuoliai, atsirandantys, kai žmogus gulėdamas verčiasi ant šono. Tuo metu prasideda labai intensyvus svaigimas, gąsdinantis aplinkos judėjimo pojūtis, dažnai pykina. Priepuoliai trunka tik kelias sekundes, tačiau yra nemalonūs ir kartojasi keičiant galvos padėtį.
Antra pagal dažnį svaigimo priežastis - ligos, pažeidžiančios smegenyse esančią vestibulinės sistemos dalį, pavyzdžiui, insultas, išsėtinė sklerozė, migrena, tumoras.
Apkvaitimas, svaigulys, artėjančio sąmonės netekimo jausmas - pnašaus pobūdžio negalavimų yra jautęs kiekvienas žmogus, kuriam teko greitai pripūsti oro balioną ar pripučiamą čiužinį.
Šio tipo svaigimą galima patirti staiga pakeitus kūno padėtį- užsirišus batus ir išsitiesus, staiga atsistojus. Dažniausia šio svaigimo priežastis - įvairios kilmės kraujospūdžio svyravimai.
Taip pasitaiko dėl ortostatinės hipotenzijos, polinkio alpti, nepakankamo skysčio kiekio, širdies ligų, dėl kurių sumažėja iš širdies išmetamojo kraujo kiekis.
Kartais svaigimu nusakomas pusiausvyros sutrikimas, kai vaikštant jaučiamas nestabilumas. Šis negalavimas įmanomas, esant lėtiniams vestibulinio aparato sutrikimams, regos sutrikimui ar periferinių nervų pažeidimams, lėtinėms sąnarių ligoms ir judėjimo sutrikimams, sergant lėtinėmis neurologinėmis ligomis ar vartojant vaistus.
Kiti svaigimo pojūčiai (jausmas lyg būtum po vandeniu, galvos sunkumas, nerealumo pojūtis) dar sunkiau apibūdinami, todėl kartais vadinami nespecifiniu svaigimu. Juos gali sukelti nuolatinė įtampa, nerimas ar kitos ligos.
- Kas dažniausiai skundžiasi galvos svaigimu?
- Svaigimas vargina apie 40 procentų į penktą dešimtį įkopusių žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau sukeliantis nuolatinį diskomfortą, nerimą keliantis simptomas.
Rečiau tai gali būti rimtos smegenų ligos požymis. Todėl svaigstant galvai būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs simptomus, nukreips pas reikiamą specialistą.
- Kada reikėtų skubiai sunerimti?
- Nedelsiant kreiptis į medikus reikėtų, jei atsiranda ūmus, išreikštas galvos svaigimas, lydimas vieno iš šių simptomų: naujai atsiradęs, stiprus galvos skausmas, dvejinimasis akyse, pasikeitęs rijimas, kalba, staigus prikurtimas, rankos ar kojos silpnumas, nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, labai retas ar dažnas pulsas.
- Kaip gydomas galvos svaigimas?
- Svaigimo gydymas priklauso nuo svaigimą sukėlusios priežasties. Dauguma svaigimą sukeliančių sutrikimų gali būti sėkmingai gydomi. Tam skiriamos svaigimą slopinančios ir sveikimą skatinančios priemonės, nerimą mažinantys vaistai, vestibulinės reabilitacijos pratimai.
