Nėra šioje laboratorijoje ir valytojos, kuri plautų grindis šlapiu skuduru. Šį darbą atlieka patys biologai, dezinfekuojantys savo patalpas tik jiems žinomomis priemonėmis.
Veidų nesimato, žmonės dirba užsidėję kaukęs, apsiavę vienkartinius batus, jų galvas dengia taip pat vienkartinės kepurės, o pamainai pasibaigus meta savo darbo drabužius į šiukšlių kibirą.
Taip atrodo darbas naujoje laboratorijoje, kuri atvėrė duris vos prieš pusmetį.
Iš tikrųjų atvirų durų čia niekas nepalieka, nes patalpos turi būti itin sterilios.
Šioje laboratorijoje mikrobiologiškai tiriamos veikliosios medžiagos, tabletės, kapsulės, netgi plėvelė, į kurią yra fasuojami vaistai.
Taip pat ieškoma endotoksinų, kurie galėtų susidaryti leidžiant vaistų injekcijas, todėl jų neturėtų būti. Kad iš išorės į sterilias patalpas negalėtų prasiskverbti užterštas oras,
naudojamas specialus oro filtras.
Rygos pakraštyje įsikūrusi farmacijos įmonė - toli nuo turistų maršrutų, nors čia yra puikių lankytinų objektų. Kaip gimsta vaistai, manau, norėtų savo akimis pamatyti ne tik moksleiviai.
Yra įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, kurie visą gyvenimą priversti vartoti vaistus. Išemine širdies liga sergantiems asmenims tabletė gali būti svarbi kaip gaivaus oro gurkšnis. Net išeidami iš namų jie neužmiršta pasiimti vaistų.
Bendrovės „Grindeks“ valdybos vadovas Juris Bundulis prisipažino, kad jo svajonė išsipildys tik tada, kai Baltijos kraštų gyventojai ieškos vietinių gamintojų vaistų kaip prancūzai ar vokiečiai.
Latvijos farmacijos tradicijos yra susijusios ir su J.Bundulio šeima:
„Nuo gimimo esu farmacininkas, nes būdama penkto kurso farmacijos studente mano mama gimdė, taip aš išvydau pasaulį“.
Ypatingas dėmesys ir darbuotojų sveikatai
Latvijos sostinėje įsikūrusi vaistų bendrovė nuolat tobulina šiuolaikines technologijas. Daug apsaugos priemonių taikoma pagrindiniame pastate, kur gimsta vaistai. Kad pakuojant psichotropines medžiagas neapsvaigtų galva, darbuotojai užsideda respiratorius.
Kitoje izoliuotoje patalpoje vos per vieną valandą modernus „Bosch“ aparatas supakuoja 150-180 tūkstančių tablečių. Dar kitame kambaryje už stiklinių durų yra sveriamos kapsulės. Jei reikia sverti kitos rūšies veikliąją medžiagą, net 20 valandų tektų sugaišti, kol bus išrinktas ir išplautas aparatas.
130 darbuotojų skyriui vadovaujanti Inta Berzina prisipažino, kad jai čia patinka. „Kai matai, kaip iš 300 kilogramų sveriančios birios medžiagos susidaro tabletės, apima pasididžiavimo jausmas“, - sakė I.Berzina.
Daugiau nei trisdešimt metų vaistų gamykloje dirbanti I.Berzina prisipažino, kad daugelis jos bendradarbių taip pat nenorėtų ieškoti kur nors kitur darbo. Jauki ir maloni aplinka, draugiški santykiai, vadovybės dėmesys – daug priežasčių, kodėl norinčiųjų įsidarbinti šioje bendrovėje niekada netrūksta.
Pagerbė ir Dorpato universiteto rektorių
Šios įmonės užuomazgos siekia dar sovietinius laikus, kai 1946 metais Rygoje buvo įkurta eksperimentinė vaistų gamykla. Šią idėją rėmė Latvijos moksų akademija, kuriai priklauso Organinės sintezės institutas. Jos direktorius akademikas Solomonas Hilleris (1915-1975) buvo puikus mokslo organizatorius.
Dar vienas žmogus, kurį paminėjo J.Bundulis, tai - latvių kilmės farmacininkas Davidas Hieronimas Grindelis (1776 - 1836). Šio gydytojo, botaniko ir farmacininko garbei vaistų bendrovės pavadinimas buvo sudarytas iš dviejų žodžių – pavardės Grindelis ir žodžio „eksportas“ pirmojo skiemens, taip gimė pavadinimas „Grindeks“.
Būdamas penkto kurso studentu D.J. Grindelis ėjo tuometinio Dorpato universiteto rektoriaus pareigas. Šiuo metu tai būtų neįmanoma, daug kas net įžvelgtų interesų konfliktą. Tai rodo, kad studentas D.J.Grindelis buvo labai talentingas.
„Didžiuojamės, kad pavyko išsaugoti Latvijos farmacijos tradicijas“, - sakė J.Bundulis.
Yra dar viena įdomi detalė, kuri sieja latvių įmonės pavadininimą su 1827-aisiais įsteigta Palangos senąją vaistine. Šiame Rusijos imperatoriškajame Dorpato universitete farmaciją studijavo taip pat Palangos vaistininkas Vilhelmas Griuningas, tikėtina, kad jam netgi dėstė latvis D.J.Grindelis.
Tyrimai planuojami dešimtmečiams į priekį
Šiuo metu bendrovė „Grindeks“ taip pat siekia tapti rimtų mokslinių tyrimų centru. Kasmet čia vykdomi 4-5 mokslinių tyrimų projektai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 70 darbuotojų.
„Kadangi naujų vaistų kūrimas trunka mažiausiai 6-7 metus, turime iš anksto atspėti, ko labiausiai reikės įvairių šalių gyventojams, kuriems tiekiame medikamentus“, - aiškino J.Bundulis.
Jis pateikė pavyzdį, kad ne tik originalių patentinių vaistų gamintojai turi nedaug laiko, kur kas sudėtingiau – generinius medikamentus tiekiantiems verslininkams: „Jei nebūsi rinkoje pirmas ar antras, galima sakyti, esi pralaimėjęs, nes konkurencija milžiniška“.
Latvijos įmonėje taikomi aukščiausi tarptautiniai kokybės standartai, o gaminami preparatai nuo ligų, kurias sukelia įvairūs virusai, taip pat vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų, centrinės nervų sistemos ligų, taip pat vėžio, yra eksportuojami į 59 pasaulio valstybes.
Sėkmės sulaukė ir Japonijoje
Latvių bendrovė gamina daugiau nei 100 vaistų formų. Jos veikla prasidėjo nuo onkologiniams ligoniams skirtų preparatų gamybos. Prieš keturiasdešimt metų Latvijoje sukurtas originalus preparatas tegafuras pasiekė net Japoniją.
Vienu metu šis preparatas buvo vienas iš dešimties labiausiai perkamų medikamentų Japonijoje. Tai padėjo išaugti japonų bendrovei „Taicho“. Tais laikais latvių intelektualine nuosavybe prekiavo Maskvoje įsikūręs „Medeksport“, todėl didžioji dalis pinigų ten ir pasilikdavo.
Nors sovietiniais laikais Latvijos mokslų akademija gaudavo tik nedidelę dalį pinigų už vaistų pardavimą užsienyje, bet už tuos kelis milijonus JAV dolerių galėdavo įsigyti įrangos, skirtos moksliniams tyrimams.
Šiuo metu Latvija taip pat turi kuo didžiuotis, nes gamina vaistus, kurie padeda kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Itin populiarūs latviški medikamentai, apsaugantys kraujagysles nuo krešulių susidarymo, vaistai nuo Parkinsono ligos, nuo šizofrenijos ir bipoliarinio afekto, nuo skausmo, taip pat preparatai, skirti gydyti piktybinius auglius.
Visame pasaulyje onkologams paskelbus karą su žarnyno vėžiu, yra svarbūs ir probiotikai, kurie gaminami kaimyninėje šalyje.
Sutrikus virškinimui, praverčia Rygoje gaminamos granuliuotos aktyvintos anglies kapsulės, o prasidėjusi nemigai ir lėtiniam nuovargiui - augalinis preparatas nervų sistemai.
Svarbu užkariauti gyventojų pasitikėjimą
Veikliąsias medžiagas tiekianti įvairioms pasaulio šalims latvių bendrovė siekia užkariauti ir vaistų rinką. Daug tikimasi iš šiuo metu Kinijoje vykdomų klinikinių vaistų tyrimų. Europos Sąjunga, JAV, Japonija, Australija – į šiuos pasaulio regionus ketinanti tiekti vaistus latvių bendrovė yra sukaupusi tam tikrą patyrimą.
„Nors sunkmetis ne vieną kartą buvo mus prislėgęs, bet visi suprato, kad būtina investuoti ir žiūrėti į ateitį“, - sakė J.Bundulis.
Žmonės serga tomis pačiomis ligomis, nors gyvena įvairiose šalyse. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 10-15 proc. žmonių reikia medikų pagalbos ir vaistų.
Tačiau Vokietijoje ir Prancūzijoje net 40-50 proc. visų vaistų, parduodamų vaistinėse, yra vietinės kilmės preparatai. J.Budulis tikino, kad tai rodo didelį gyventojų pasitikėjimą savo farmacijos pramone.
Todėl jo didžiausia svajonė, kai Latvijos vaistinėje apsilankęs klientas pirmiausia teirautųsi, ar nėra „Grindeks“ preparatų, o tik vėliau klaustų, kokių yra dar gamintojų preparatų.
„Kai mes įgysime tokį pasitikėjimą, bus labai gerai. Juk vietiniai gamintojai yra šalia paciento, su kuriuo galėtų bendrauti, atsakyti į klausimus. Grįžtamasis ryšys su pacientai padėtų mums tobulėti. Tai yra mūsų siekiamybė“, - pripažino J.Bundulis.
