Po nakties nebegirdi
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Elena Gruodienė pasakojo, kad paprastai klausa silpsta pamažu, todėl žmonės kurį laiką to nė nepastebi. Apie sumažėjusią klausą žmonės dažnai sužino iš aplinkinių, kurie skundžiasi, kad negali jų prisišaukti.
„Kas kita, kai klausa labai staiga ryškiai pablogėja – atsikelia žmogus po nakties ir nustemba, išsigąsta, kad nebegirdi arba vos vos girdi viena ausimi. Dažnai taip nutinka dėl ūminio kochlearinio neurito. Tokiu atveju geriausia į gydytojus kreiptis per pirmąsias tris dienas – tada gydymas bus efektyviausias. Jeigu žmogus kreipiasi per dešimt dienų, gydymas yra mažiau veiksmingas, o jeigu ateina po kelių savaičių, gali ir nepavykti visiškai atstatyti“, – įspėjo medikė.
Gydytoja paaiškina, kad klausa natūraliai silpnėja ne tik su amžiumi, kas vadinama senatviniu prikurtimu, bet gali susilpnėti ir dėl kitų įvairių priežasčių, taip pat ir, dėl didelio triukšmo, garsios muzikos, neteisingos ausų priežiūros, patekusių svetimkūnių, būgnelio traumos, uždegimų ir kt.
Akustinė trauma
Klausą gali pabloginti ir akustinė trauma, kuri atsiranda dėl labai stipraus, skausmą sukeliančio, trumpalaikio garso poveikio, pavyzdžiui, sprogus signalinei raketai, sprogmeniui, iššovus iš šautuvo arba pabuvus labai garsiame koncerte.
Gydytoja E.Gruodienė pasakoja, kad keli žmonės kreipėsi į ją po itin triukšmingų koncertų. Jie skundėsi, kad ausyse atsirado ūžesys, spengimas, skausmas. Tokių pojūčių jiems neteko ankščiau patirti, dėl to teko net palikti koncertą.
Kenkia ilgalaikis triukšmas
Lėtinė akustinė trauma pasireiškia žmonėms, kurių darbas (pramonėje, žemės ūkyje) ar gyvenimas susijęs su nuolatiniu triukšmu, dažnai viršijančiu leistinas normas.
Kuo triukšmo spektre daugiau aukštų tonų, kuo triukšmas intensyvesnis ir trunka ilgesnį laiką, tuo jis kenksmingesnis sveikatai.
Tada pradeda silpnėti klausa, atsiranda ūžesys. Pradžioje klausos organas pailsėjęs atsistato, vėliau vidinėje ausyje vystosi negrįžtami pakitimai. Todėl dirbant triukšmingoje aplinkoje būtina naudoti nuo triukšmo apsaugančias ausines – tai gali padėti apsaugoti klausą.
„Dabar tapo populiarus nuolatinis muzikos klausymas per ausines. Kokią žalą toks nuolatinis garsios muzikos klausymas daro, paaiškėti gali artimoje ateityje, nes akivaizdu, kad klausos aparatas alinamas palaipsniui ir nuolatos“, - pasakojo LOR gydytoja.
Lėtinis klausos susilpnėjimas gydymui nepasiduoda. Ligai pristabdyti dažniausiai skiriami kraujotaką gerinantys vaistai, vitaminai. Nusilpus klausai skiriami klausos aparatai.
Vaistai irgi blogina klausą
Kita klausos pablogėjimo priežastis yra klausos nervų uždegimas, kurį gali lemti virusinės ir bakterinės ligos, intoksikacija, pramonės nuodai (gyvsidabrio, švino, benzino), ototoksiniai antibiotikai, gretutinės ligos (hipertoninė liga, cukrinis diabetas, anemija, aterosklerozė, kaklo slankstelio osteochondrozė), akustinės smegenų traumos, genetinės priežastys, nėštumo ir gimdymo patologija.
Visa tai gali staiga arba iš lėto pažeisti vidinės ausies receptorius, klausos nervų skaidulas iki klausos centro. Susirgus ūmiai per kelias minutes ar valandas atsiranda vienpusis, rečiau – prikurtimas iš abiejų pusių ar kurtumas. Dažnai atsiranda ir ūžesys, būna ir svaigimas.
Tyrimas, įvertinantis klausą, vadinamas impendansometrija – tai būgnelio paslankumo matavimas, keičiant išorinį atmosferos slėgį išorinėje klausomojoje landoje. „Kardiolitos“ gydytojai otorinolaringologai naudodami modernią įrangą, gali tiksliai diagnozuoti ligas ir greitai bei mažiau skausmingai atlikti įvairias procedūras (išplauti ausis, atlikti ausų atsiurbimą).
Kaip teisingai plauti ausis?
Klausą silpnina net neteisinga ausų priežiūra. Neteisingai ir neatsargiai valant ausis krapštukais, degtukais, segtukais galima sužeisti ausies landą ar net būgnelį. Landa gali prikraujuoti, sužeistoje landoje gali daugintis bakterijos, siera nustumiama toliau. Dėl ilgą laiką besikaupiančios sieros susidaro nemažas kamštis, pablogėja klausa.
„Ausis kaip ir visą kūną reikia plauti pirštu, muilu, vandeniu ir rankšluosčiu nusausinti. Nenaudoti ausų krapštukų“, - pamokė E. Gruodienė.
Kad nesusidarytų sieros kamščiai, gydytoja patarė profilaktiškai du – tris kartus per savaitę nusiprausus, į ausis įpurkšti aerozolių arba aliejiniu pagrindu lašų. Tada siera suminkštėja ir geriau išsiplauna.
Jeigu vis dėlto siera susikaupia gausiai, patartina ateiti į LOR kabinetą, kur išplaus ausis. Su gera įranga tai galima atlikti greitai ir visiškai neskausmingai“,- pasakoja gydytoja.
Ausies svetimkūniai
Kartais ausyse, kaip ir nosyje, atsiranda svetimkūnių.
Svetimkūniai į ausis dažniau patenka vaikams, kurie į išorinę klausomąją landą įkiša įvairius smulkius daiktus (žirnius, pupeles, karoliukus, akmenukus).
Suaugusieji dažniau per giliai įkiša vatą, ausyse lieka degtukų nuolaužų, nuo krapštukų galo nuslenka vata. Kartais į landą patenka vabzdžių.
Svetimkūniai pašalinami išplaunant vandeniu ar specialiais instrumentais – kabliukais. Gydytoja įspėjo, kad patiems namuose to daryti nereikėtų.
Būgnelio traumos
Dar viena priežastis, kodėl klausa gali pablogėti, yra būgnelio traumos, jam plyšus, kai neatsargiai krapštoma ausis ar bandant šalinti svetimkūnį.
Būgnelis gali plyšti ir dėl staiga padidėjusio slėgio landoje (pvz., sudavus delnu į ausį, šokant iš aukštai į vandenį, nuo smūgio į galvą, kai lūžta kaukolės pamatas bei smilkinkaulis).
Taip pat klausa gali pablogėti esant ūmiam ausų uždegimui, ypač pūlingam, kai trūksta būgnelis. Dar klausai gali pakenkti ir įvairūs ototoksiniai vaistai.
Kodėl ausis užgula skrendant?
Beveik visada ausis užgula ir lėktuve. Ar tai – pavojinga?
Gydytoja E.Gruodienė pasakojo, kad skrendant lėktuvu atsiradęs ausų užgulimas dažniausiai nėra pavojingas ir greitai praeina.
Skrydžio metu juntamas ausų užgulimas, kartais labai stiprus skausmas, ūžesys. Bet būna atvejų, kai užgulimas laikosi ilgesnį laiką, vargina. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.
Ausis traumuojama dėl to, kad nespėja išsilyginti slėgis būgninėje ertmėje ir išorinėje ausies landoje. Tada užgula ausis, pablogėja klausa, atsiranda ūžesys, gali svaigti galva. Ausies būgnelis labai įlinksta, gali atsirasti kraujosruvos ar net plyšti būgnelis.
Labai retais atvejais gali būti pažeista ir vidinė ausis, išsivysto ūmus neuritas. Kad žmonės palengvintų savo būklę, turėtų kramtyti kramtomą gumą, čiulpti ledinukus, žiovauti, užspausti nosį ir pūsti. Turintys lašų į nosį, turėtų jų įsilašinti.
