„Didesnis pacientų ir įvairių specialybių gydytojų dėmesys venų trombozei ir praktinės bei teorinės žinios apie ligą gali padėti sumažinti nediagnozuotų atvejų skaičių, išplėsti profilaktinių tikslingai orientuotų priemonių taikymą. Taip pat – paskatinti gydytojus labiau įsiklausyti į pacientų nusiskundimus, o ligonius – atidžiau stebėti net mažiausius prognostinius reiškinius ir pasipasakoti gydytojui apie jų atsiradimo sąsajas su galimais rizikos veiksniais“, – teigia biomedicinos mokslų habilituotas daktaras profesorius Pranas Grybauskas.
Šiandien pirmą kartą visame pasaulyje ir Lietuvoje minima Tarptautinė trombozės diena, skirta sutelkti gydytojų bei pacientų žinias ir priemones, kad būtų sumažintas sergamumas tomis ligomis, kurios sukelia ar skatina kraujo krešulių kraujagyslėse susiformavimą.
Trombai lemia dažniausius širdies ir kraujagyslių įvykius: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą ir venų trombozę ar emboliją. Nors pasauline iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į visas trombozės formas, tačiau ypatingas dėmesys šiemet skiriamas venų trombozei.
Venų trombozė yra gyvybei pavojinga liga, galinti sukelti pavojingą ir net mirtiną plaučių ar kitų gyvybiškai svarbių organų arterijų emboliją. Pacientams, slaugytojams, gydytojams ir visai sveikatos priežiūros sistemai tenka sunki našta gydant venų trombozę ir jos pasekmes. Apklausų rezultatai atskleidžia, kad visuomenė apie venų trombozę žino nepakankamai ir rimtai nevertina jos keliamų pavojų. Gydytojai šią ligą diagnozuoja pavėluotai, tad savo pacientų laiku negali tinkamai apsaugoti nuo išvardintų grėsmių ir veiksmingai juos gydyti. Kraujo krešuliai venose dažnai būna nepastebimi, ligoniai nejaučia aiškių simptomų arba jų neatpažįsta.
Pasaulinė sveikatos asamblėja yra iškėlusi tikslą iki 2025 m. sumažinti mirtingumą nuo neužkrečiamųjų ligų, tarp jų 25 proc. sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. „To pasiekti galima ir reikšmingai sumažinus mirčių nuo trombozės skaičių“, - sako P. Grybauskas. Lietuvos medikų skaičiavimu, mūsų šalyje kasmet užfiksuojama nuo 3000 iki 5000 naujų venų trombozės atvejų.
Europoje nuo venų trombozės kasmet miršta pusė milijono žmonių. Tai – daugiau aukų nei nusineša AIDS, krūties ir prostatos vėžys bei eismo įvykiai kartu sudėjus. Venų tromboembolija sukelia daugiausia klinikinės mirties atvejų, tačiau šią ligą laiku diagnozavus lemtingas pasekmes galima reikšmingai sumažinti ar net jų išvengti.
Matomi ir juntami venų trombozės požymiai yra šie: galūnių (dažniausiai kojų) patinimas, lokalizuotas skausmas, odos spalvos pasikeitimas (pamėlynavimas, pablyškimas), šiluma ir paviršinių venų išsiplėtimas (vėlesnėse stadijose atsiranda vingiuotumas). Ar žmogus serga venų tromboze, gali nustatyti gydytojas specialistas, atlikęs išorinę apžiūrą, giliųjų venų echoskopiją ir kitus būtinus tyrimus.
Didžiausi venų tromboembolijos rizikos veiksniai yra ilgalaikė nejudra (ilgi skrydžiai lėktuvu ar vairavimas), didžiosios operacijos, širdies ligos, nėštumas, pakaitinė hormonų terapija, rūkymas, netinkama mityba, nutukimas arba antsvoris, skysčių trūkumas, vėžiniai susirgimai, paveldimi kraujo krešėjimo sutrikimai, ilgalaikis šalčio ar aukšos temperatūros poveikis, paveldėjimas, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Pasaulinės trombozės dienos data, spalio 13-oji, pasirinkta neatsitiktinai. Taip minimas vokiečių gydytojo patologo, pirmojo pavartojusio terminą „trombozė“ ir daugelio šią ligą geriau suprasti padėjusių darbų autoriaus Rudolfo Virchovo gimtadienis.
