Šiemet į kaulų-raumenų ligas siekiama atkreipti dėmesį šūkiu „Gyvename ilgiau – senstame lėčiau”. „Senstame lėčiau, tačiau pasitikdami senatvę ne visada išvengiame sunkių ligų ir negalios“, – kalbėjo Lietuvos artrito asociacijos prezidentė Ona Stefanija Telyčėnienė.
Net ketvirtis milijono Lietuvos gyventojų serga lėtinėmis sąnarių (kaulų – raumenų) ligomis. Šios ligos sutrikdo ir pagyvenusių, ir jaunų darbingo amžiaus žmonių, ir vaikų sveikatą. Nuo šių ligų yra nukentėjusi bene kiekviena šeima ir dėl to artrito ekonominė našta tiek visuomenei, tiek ir sergančiajam yra labai didelė. Kaulų-raumenų ligos yra viena dažniausių negalią lemiančių priežasčių Europoje ir Lietuvoje, sąlygojančių pusę visų nedarbo dienų.
Jau penkeri metai Lietuvos reumatologai, pacientai ir politikai dirba kartu, spręsdami kaulų-raumenų ligų problemas. 2010 m. specialistams ir visuomenei buvo pristatyta reumatinėmis ligomis sergančių asmenų darbo ir gyvenimo kokybės studija „Fit for work“ .
Dar 2011 m. kilo idėja sukurti Nacionalinę artrito programą, tačiau parengta programa nebuvo patvirtinta. Dabar tikimasi, kad sergančiųjų dalią palengvins ir nuo negalios apsaugos Lietuvos specialistų rengiama Ankstyvos intervencijos programa, jau sėkmingai veikianti Ispanijoje ir sulaukusi pritarimo daugumoje ES šalių. Programa startuos ir Lietuvoje, jei tam bus skirtas finansavimas.
Šios programos tikslas – kuo ankstyvesnė kaulų-raumenų ligų diagnostika ir individualizuotas pacientų gydymas. Šiuo metu Lietuvoje gydytojai neturi pakankamai galimybių parinkti tinkamiausių vaistų pacientams.
Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro direktorės prof. Irenos Butrimienės, kad gautų veiksmingą pagalbą – biologinę terapiją, pacientai turi laukti eilėje, naujai pradėti gydymą galima tik vienu biologinės terapijos preparatu, kuris tais metais centralizuotai nuperkamas kaip pigiausias.
Jei pacientui tas preparatas netinka (yra neefektyvus ar dėl pašalinių reiškinių jo vartoti negali), gydytojas neturi galimybės skirti kito preparato tol, kol kažkuris kitas pacientas dėl kažkokių priežasčių nebegalės vartoti jam skiriamo biologinės terapijos vaisto. Tai supriešina pacientus, medicinos personalui tenka užsiimti ne gydymu, o organizaciniais darbais, prarandamas labai svarbus laikas.
Šias problemas galėtų išspręsti galimybė pacientui tinkamiausią preparatą paskirti iš karto ir pakeisti kitu, jam tinkamu pagal paciento ligos būklę. Tokios tvarkos, kad gydytojas pradėdamas gydyti pacientą gali rinktis tik iš vieno biologinės terapijos vaisto, nėra niekur Europoje, tad būtina tokią praktiką keisti ir Lietuvoje. Sutaupydami lėšas perkant pigiausią preparatą, prarandame lėšas kitur: pacientas išlieka nedarbingas negaudamas jam tinkamiausio vaisto, neracionaliai panaudojamas medicinos personalo darbas.
Tačiau trūksta ne tik vaistų. Kaulų-raumenų ligų profilaktikai, diagnostikai ir gydymui pagerinti rajonų centrų ligoninėse nepakanka specialistų – reumatologų, eilėse konsultacijai kartais tenka laukti net keletą mėnesių.
Vienas Ankstyvos intervencijos programos rengėjų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas prof. Algirdas Venalis akcentavo, kad vadinamasis galimybių langas – laikas, per kurį galima sėkmingai užkirsti kelią ligai, yra palyginti trumpas, todėl ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas itin svarbus, siekiant apsaugoti ligonį nuo neįgalumo.
„Apsaugojimas nuo neįgalumo sąlygoja lėšų taupymą socialinėje sferoje, kai nebelieka būtinybės mokėti pašalpų, o svarbiausia, pacientai lieka darbingi, moka mokesčius ir tiesiogiai prisideda prie BVP kūrimo“, - teigė Dangutė Mikutienė, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.
