- Kokie yra šiuolaikinės poros, susiduriančios su vaisingumo problemomis, lūkesčiai?
- Pasak Europos vedančiųjų reprodukcinės medicinos centrų specialistų ir madas nevaisingumo srityje diktuojančių ekspertų per pastaruosius metus pakito porų, susiduriančių su vaisingumo problemomis, reikalavimai: šeima nori susilaukti vaiko, o ne atlikinėti varginančius ir ilgai trunkančius tyrimus. Mūsų dienomis žmonės ieško būdų išspręsti savo problemas greitai.
Nevaisingumo šalinimas – ne išimtis. Laikas ir amžius yra svarbiausi veiksniai gydant nevaisingumą ir norint susilaukti palikuonių, todėl apmaudu, kai konsultuotis atvyksta poros, kurios sugaišo daug brangaus laiko paviršutiniškiems, neefektyviems tyrimams, bet nepasiekė lauktų rezultatų.
- Kada reikėtų kreiptis į nevaisingumo specialistą konsultacijai?
- Remiantis geros praktikos rekomendacijomis, nesant akivaizdžių sutrikimų, moteris turėtų pastoti per vienerius metus. Jeigu per tiek laiko pastoti nepasiseka, pora turėtų kreiptis į nevaisingumo gydymo specialistą konsultacijai.
Tačiau jau po pusmečio, nepavykus pastoti, diagnostiką atlikti rekomenduočiau peržengusioms trisdešimt penkerių slenkstį moterims, taip pat toms moterims, kurios praeityje sirgo lytinių organų uždegimais, patyrė kiaušidžių veiklos sutrikimus, persileidimą, negimdinį nėštumą ar savanorišką nėštumo nutraukimą. Po pusės metų rekomenduočiau kreiptis ir tais atvejais, kai yra tam tikrų žinomų sutrikimų, trukdančių pastoti, tokių, kaip vyro spermos pakitimai ir pan.
- Nuo kokio tyrimo rekomenduojama pradėti, jei moteriai nepavyksta pastoti per 6-12 mėnesių?
- Šiuolaikinis nevaisingumo gydymo principas yra paremtas greita ir tikslia diagnostika, negaištant laiko ir pateikiant aiškias ir tikslias gydymo rekomendacijas. Šiuolaikinės vaisingumo klinikos praktikuoja „one-stop“ nevaisingumo ištyrimo metodą, kai pora per vieną dieną gali atlikti pilną ištyrimą, reikalingą nustatyti galimas nevaisingumo priežastis.
Tai yra visapusiškas moters reprodukcinių organų ištyrimas, atliekant trasvaginalinę endoskopiją, kai vietinio arba intraveninio nuskausminimo metu gydytojas gali ištirti gimdos ertmę bei galimą jos patologiją, įvertinti mažojo dubens organus, kiaušides, kiaušintakius, patikrinti praeinamumą ir, remiantis rezultatais, pateikti aiškų atsakymą dėl sutrikimų ir jų koregavimo poreikio. Beje, tuo pat metu tiriama ir vyro sperma, tad per vieną dieną pora gauna tiek informacijos, kiek tik įmanoma suteikti.
- Kokie yra minėto „one-stop" principo privalumai nevaisingumo diagnostikoje?
- Jis labai patogus užimtoms poroms. Šiais laikais visi skuba gyventi, yra užsiėmę, daug dirba, o šis ištyrimas tik trumpai atitraukia žmones nuo jų profesinės ir kitokios veiklos, nevargina, yra minimaliai intervencinis, garantuoja greitą sveikimą ir yra informatyvus, nes pateikia tikslius ir aiškius atsakymus, kurie reikalingi ir medikams, ir pacientams. Be to, jis sukuria palankią psichologinę atmosferą – žmonės jaučiasi gauną efektyvų servisą.
„One-stop“ metodas labai patogus poroms, kurios atvyksta iš kitų miestų ar net iš užsienio, nes jis suteikia galimybę, atvykus vienai dienai, gauti pilną informaciją ir rekomendacijas, kaip toliau planuoti pastojimą.
Šio metodo esmė – nustatyti nepastojimo priežastį ir ją pašalinti vienu metu, todėl jis ypač palankus ir vyresnėms nei 35-rių metų moterims, nes joms laikas tampa ypač svarbus.
- Kokie chirurginiai endoskopiniai metodai yra naudojami gydant nevaisingumą, ir kada jie būtini?
- Gydant nevaisingumą taikomi du pagrindiniai minimaliai invaziniai endoskopiniai ir tausojantys būdai. Vienas iš jų – histeroskopija, t.y. gimdos ertmės apžiūra, jeigu po prieš tai atliktų ultragarsinių ar kitų rentgeno tyrimų yra įtariama gimdos ertmės anomalija – įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų.
Kitas būdas – laparoskopija, kai endoskopiniais prietaisais apžiūrimi pilvo, dubens organai, įvertinamo sąaugos, galima endometriozė, kiaušintakių praeinamumas ir kiti svarbūs pastojimui dalykai. Tai pagrindiniai metodai, kurie atliekami greitai, ypatingai tausojant moters sveikatą.
- Ką reiškia tausojanti chirurgija, ir kodėl ji svarbi gydant nevaisingumą?
- Ši sąvoka gerokai platesnė, nei tik minimalūs pjūviai. Ji apima ir bendrą komfortą moteriai, nes ji žino, kad šių procedūrų metu pateks į gerą, rūpesčiu dvelkiančią aplinką, kad operacija bus saugi, atlikta greitai, su minimalia intervencija. Pagrindinis nevaisingumo gydymo principas - maksimaliai tausoti moters lytinių organų anatomiją ir funkciją, kad moters lyties organai išliktų gyvybingi ir darbingi, žinoma, kiek tai leidžia diagnozuojama patologija. Tausojančios chirurgijos atvejais naudojami žymiai plonesni, mažesni instrumentai, operacijos yra mažesnės apimties ir ne tokios radikalios, kaip daugeliu kitų atvejų.
- Kokios yra poros galimybės pastoti po nevaisingumo gydymo?
- Remiantis JAV reprodukcinės medicinos draugijos statistika, taikant medikamentinį ir chirurginį gydymą net 85-90 proc. atvejų šeima gali susilaukti palikuonių be pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Ir tik tais atvejais, kai tai nepavyksta, rekomenduojamos kitos procedūros.
Lietuvos šeimoms tai ypač aktualu, nes Lietuvoje nevaisingumo gydymas nėra kompensuojamas. Chirurginis gydymas yra ypač svarbus, nes jo dėka galima daug ką padaryti be sudėtingų apvaisinimo procedūrų.
Gydytojų kvalifikacija šiuo metu labai išaugusi, nevaisingumo gydymo komponentai bei metodai, kuriuos dabar naudoja medikai, ženkliai patobulėję, todėl visoms poroms, moteriai nepastojus vienerius metus, patariu nedelsti ir atvykti išsitirti specializuotoje nevaisingumo gydymo įstaigoje. Atminkite, kad kuo anksčiau kreipsitės, tuo Jūsų šansai sulaukti gandro bus didesni.
