„Net jei jaučiatės sveiki, būtina kartkartėmis apsilankyti pas akių ligų gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti. Taip galima laiku pastebėti akių ligą, ją pagydyti ar sustabdyti“, - teigė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras Paulius Rudalevičius.
Spalį centras skelbia Gero regėjimo mėnesiu.
Kaip dažnai reikia apsilankyti pas oftalmologą? Kam svarbu pasitikrinti regėjimą? Gydytojas P. Rudalevičius išskyrė tris amžiaus grupes, kurioms itin svarbūs profilaktiniai patikrinimai.
Pirmasis etapas – vaikystė
„Vaiko akių profilaktinė priežiūra itin svarbi. Vaikas mokosi koordinuoti judesius, vaikščioti, kalbėti, o jo akys mokosi matyti. Jei yra kažkokių pakitimų, ir jie nepastebimi šiame amžiuje, akis gali neišmokti matyti ir išlikti tingi visą likusį gyvenimą“, - aiškino gydytojas.
Išsamiai akys turėtų būti patikrintos dar kūdikiams, o nuo trijų metų amžiaus regėjimą reikėtų tikrinti kasmet.
Kokios ligos dažniausiai diagnozuojamos vaikams? Žvairumas, įgimta katarakta, įgimta glaukoma, infekcinės kilmės tinklainės uždegimai, regos nervo uždegimai, iridociklitai, refrakcijos ydos - toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas.
„Jeigu vaiko regėjimas sutrikęs, iki septynerių-aštuonerių metų jis gali to ir nesuvokti. Tarkime, patologinių pakitimų yra tik vienoje akyje, nei vaikas, nei aplinkiniai gali ir nesuprasti, kad kažkas negerai, nes regėjimą jam užtikrina akis, kuria jis mato gerai.
Todėl visi tėveliai, net ir tie, kurie negirdi vaiko skundų ir jaučiasi ramūs, būtinai turėtų užsukti su vaiku pas akių ligų specialistą. Laiku užtikus ligą galima ją įveikti. O pavėlavus pagalba gali būti neefektyvi“, - teigė P. Rudalevičius.
Gydytojas atkreipė dėmesį į tai, kad vaikui nustačius refrakcijos ydą, pas gydytojus reikia lankytis kasmet, mat vaikui augant, keičiasi akies dydis, o kartu ir refrakcija, todėl reikia parinkti naujus akinius.
Antrasis etapas –20-45 metai
Šiame amžiaus tarpsnyje regėjimas neturėtų keistis.
Jeigu šio amžiaus žmogus turi refrakcijos ydą – toliaregystę ar trumparegystę, pasitikrinti reikėtų kasmet – galbūt reikia keisti ydą koreguojančius akinius.
Tiems, kurie neturi refrakcijos ydų, profilaktiškai pas gydytoją vertėtų apsilankyti kas trejetą metų.
Šio amžiaus žmonėms sunerimti reikėtų, jeigu regėjimas ima keistis – galbūt atsiranda dėmių, juodulių, vaizdas liejasi, tampa neryškus, siaurėja matymo laukas (žmogus mato tarsi per vamzdelį). Tuomet būtina išsitirti, nes tai gali reikšti kokios nors ligos pradžią.
Tokio amžiaus žmonėms gali būti diagnozuotos paveldimos tinklainės distrofijos, ragenos distrofijos, regos nervo uždegimai, iridociklitai, keratokonusas.
Nuo 45 metų reikėtų profilaktiškai patikrinti akis dėl ligų, kurios atsiranda vyresniame amžiuje: glaukomos, kataraktos, geltonosios dėmės degeneracijos.
Šiame amžiuje vyksta fiziologiniai akies lęšiuko pokyčiai, vystosi presbiopija – keičiasi regėjimo aštrumas žiūrint iš arti ir dažnai parenkami pirmieji akiniai skaitymui. Tokio amžiaus pacientams pas akių gydytoją reikėtų apsilankyti kas porą metų.
Trečiasis etapas – 60 metų ir vyresni žmonės
Nuo 60 metų akis reikėtų patikrinti kasmet, nes tuomet abai padidėja su amžiumi siejamų akių ligų tikimybė - geltonosios dėmės degeneracijos, glaukomos, kataraktos, akies kraujagyslių trombozės.
„Maždaug kas trečio 65 metų sulaukusio žmogaus akyse pastebime patologinių pakitimų pradžią. Ar bus išsaugotas geras regėjimas, daugeliu atvejų priklauso nuo to, kada liga bus nustatyta ir ar bus tinkamai gydoma“, - teigė P. Rudalevičius.
Gydytojas pateikė du pavyzdžius. Pavyzdžiui, šešiasdešimtmečiui prasidėjo glaukoma. Ši liga klastinga tuo, kad nieko neskauda, regėjimas pradžioje nesikeičia. Žmogus nieko nejaučia, į gydytojus nesikreipia, todėl liga progresuoja. O sulaukęs septyniasdešimties jis atsiduria ties apakimo riba.
O dabar – viltingasis scenarijus. Šešiasdešimtmečiui glaukoma nustatyta pačioje ligos pradžioje. Jam iškart skiriami specialūs lašai, mažinantys akispūdį. Jeigu jis nuolat gydysis, jis gali išsaugoti gerą regėjimą, kuris gali nesikeisti 20-30 metų.
Sulaukus brandaus amžiaus didėja ir geltonosios dėmės degeneracijos rizika. Sausoji jos forma vystosi lėtai, gydytojai kol kas nemoka jos sustabdyti.
Tačiau laiku nustačius šlapiąją formą, ją įmanoma sustabdyti. „Tik bėda, kad žmonės dažnai kreipiasi į akių gydytojus tik tuomet, kai regėjimo kokybės nebegalime pagerinti“, - apgailestavo P. Rudalevičius. Tokiu atveju nebeverta tikėtis jokių stebuklų.
Žmogui senstant daugėja ir sisteminių ligų, kurios taip pat turi įtakos regėjimui – dažną užklumpa didelis kraujospūdis, cukrinis diabetas, kitos ligos.
„Kartais žiūrėdami žmogui į akis matome, kad jis serga diabetu ir tinkamai nereguliuoja cukraus kiekio. Arba jį kamuoja padidėjęs kraujospūdis, kuris taip pat nekontroliuojamas. Tokiu atveju būtina gydyti ne tik akis, bet ir sisteminę ligą“, - aiškino gydytojas P. Rudalevičius.
Sukaupta daug įrangos ir patirties
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirba dešimt oftalmologų – visi jie specializuojasi kurios nors amžiaus grupės ligų srityje, yra sukaupę daug patirties diagnozuojant ir gydant šias ligas.
Gydytojams padeda naujausios kartos diagnostinė ir gydymo įranga, tad pacientai čia pilnai ištiriami ir gydomi.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre atliekami išsamūs akių tyrimai – optinė koherentinė tomografija, perimetrija, akies biometriniai ir ultragarsiniai tyrimai, nuotolinė refraktometrija, ragenos topografiniai tyrimai, akies struktūrų fotografija, fluorescencinė angiografija.
Akių operacijos atliekamos naudojant pažangiausias operacines technologijas.
Atliekamos kataraktos pašalinimo operacijos. Implantuojami vienžidiniai, daugiažidiniai ir toriniai intraokuliniai lęšiai.
Atliekamos trumparegystės, toliaregystės ir astigmatizmo korekcijos lazeriu. Specialiu lazeriu gydoma glaukoma.
Atliekamos vokų plastinės operacijos. Atliekamas antrinės kataraktos gydymas lazeriu. Lazeriu gydomos tinklainės ligos. Gydoma eksudacinė amžinė geltonosios dėmės degeneracija.
