Yra apskaičiuota, kad vaikai vidutiniškai nusišypso 400 kartų per dieną. Nenuostabu, kad net rimčiausi suaugusieji pralinksmėja būdami šalia vaikų, tačiau patys būdami itin laimingi tesišypso 40–50, o įprastos būsenos – vidutiniškai vos 20 kartų per dieną. Žinoma, šypsotis trukdo ne didėjantis metų skaičius, bet rūpesčiai, nesklandumai, o neretai ir kompleksai, pavyzdžiui, nesveiki ar kreivi dantys.
Turi įtakos žmogaus savivertei
Apie sveikų dantų ir laimės ryšį kalba įvairūs tyrimai. Štai pernai Masačiusetso universiteto odontologijos mokyklos atliktas tyrimas parodė, kad tiesūs ir sveiki dantys gali smarkiai kilstelėti žmogaus savivertę ir gyvenimo kokybę. Todėl žmonės, besišypsantis pilna sveikų dantų šypsena, dažniau jaučiasi laimingesni.1
Vilniaus centro odontologijos klinikos „Denticija“ gydytoja odontologė Irena Vaičiulienė teigia, kad dažnas pacientas kaip vieną svarbiausių priežasčių, skatinančių ryžtis šypseną atkuriančiai protezavimo procedūrai, pirmiausia nurodo ne fizinį, bet emocinį diskomfortą.
„Burnos problemos sukuria diskomfortą šypsotis, ilgainiui žmogus leidžia sau nusišypsoti tik aplinkoje kurioje jaučiasi saugus, pavyzdžiui, būdamas vienas ar su pačiais artimiausiais žmonėmis“, – pasakoja gydytoja.
Specialistė pastebi, kad būtinybė turėti sveikus ir gražius dantis kyla vis daugiau žmonių: „Žinoma, daugelis pacientų, apsilankančių šiai procedūrai, yra vyresnio amžiaus, tačiau vis dažniau pas mus užsuka ir jaunesnio amžiaus žmonės. Šypsotis gali trukdyti net vienintelis trūkstamas ar nuskilęs dantis“.
Žmogaus kūno poza išreiškia emocinę būseną
Pasak psichologijos mokslų daktaro, psichoterapeuto ir asmenybės ugdymo specialisto Mariaus Daugelavičiaus, pozai, gestai, mimika – vadinamasis žmogaus kontūras – atspindi jo būseną.
„Tačiau ir atvirkščiai: kai žmogus nesišypso dėl tam tikrų fizinių trūkumų, jis priima ir tam tikrą emocinę būseną. Pavyzdžiui, bando atrodyti rimtas ar neleidžia sau džiaugtis, tampa uždaresnis“, – pasakoja psichoterapeutas.
Specialistas pastebi, kad normaliam žmogaus funkcionavimui yra būtinos pozityvios emocijos. „Norėdamas normaliai gyventi ir jaustis gerai, žmogus turi leisti pasireikšti savo kūrybiškajai ar vaikiškajai pusei, kuri skatina norą domėtis ir džiaugtis atradimais. Be pozityvių emocijų ir jų išraiškos tai neįmanoma“, – sako dr. M. Daugelavičius ir priduria, kad pozityvios emocijos žmogui būtinos, nes turi įtakos fizinei būklei ir suteikia motyvacijos bei fizinių jėgų atlikti darbus, siekti tikslų ir, svarbiausia, save realizuoti.
Psichologo teigimu, yra metodų koreguoti būseną, skatinti save mąstyti pozityviai, tačiau daugeliu atveju užuot telkus jėgas savitaigai, reikėtų jas sutelkti problemos sprendimui ir šalinti jos priežastį.
Vengia spręsti problemą
Odontologė I. Vaičiulienė pabrėžia, kad reikėtų nedelsti šalinti problemą, užuot bandant priprasti gyventi be trūkstamų dantų. Be emocinio diskomforto trūkstami dantys gali pridaryti nemažai nemalonumų. Netekus dantų, silpnėja kramtymo funkcija – tai gali lemti mitybos įpročių pakitimus, virškinamojo trakto sutrikimus. Be to, dantų netekimas lemia žandikaulio sąnario pakitimus, nes didesnis krūvis tenka likusiems dantims, kurie labiau dėvisi, todėl didėja karieso, dantenų ligų tikimybė, gali atsirasti skausmingų pojūčių.
„Neretai nuo dantų gydymo ir problemos sprendimo žmones atbaido didelės finansinės išlaidos. Tačiau kuo anksčiau imamasi spręsti problemą, tuo išlaidos mažesnės. Be to, sėkmingai atlikta procedūra, naudojant konkrečiam žmogui tinkamiausias medžiagas – ilgaamžis sprendimas: tinkamai prižiūrimi implantai ir protezai gali tarnauti ilgą laiką“, – pasakojo odontologijos klinikos specialistė.
Tiesa, gydytoja atkreipė dėmesį į vis dar nepakankamą požiūrį į dantų priežiūrą bei profilaktiką. Pas odontologus daugelis lietuvių ateina jau su įsisenėjusiu kariesu ar, galiausiai, netekę dantų.
„Labai svarbu tinkamus burnos priežiūros įpročius formuoti nuo vaikystės – mokyti teisingai valyti dantis, reguliariai tikrintis dantukus pas odontologą, kiek vėliau – itin svarbios tampa burnos higienos procedūros, kurias rekomenduojama atlikti kartą per metus, – pasakoja I. Vaičiulienė. – Nuolatinė tinkama priežiūra padės ilgiau išlaikyti savus dantis, taigi, taupyti ir finansines lėšas“.
Gydytoja prisiminė pacientę, kuri praėjus pusmečiui nuo protezavimo procedūros užsuko gydytojai dar kartą padėkoti. Graži šypsena po sėkmingo protezavimo moteriai ne tik sustiprino pasitikėjimą savimi, praplėtė draugų ratą, bet ir padėjo rasti naują mėgstamą darbą.
