Vakarų šalyse kas 37 sekundes miršta vienas žmogus dėl giliųjų venų trombozės.
Dėl šios ligos Europos Sąjungoje žūsta daugiau žmonių nei nuo krūties ar prostatos vėžio, AIDS ir avarijose.
Kokia tai liga ir kaip jai užkirsti kelią?
Giliųjų venų trombozė – tai būklė, kai venoje susidaro krešulys ar krešuliai. Jiems visiškai arba dalinai užvėrus venos spindį, išsivysto tromboembolija.
Bet koks krešulio susidarymas venose ar arterijose yra labai pavojingas. Atitrūkęs nuo kraujagyslės sienelės jis gali nukeliauti su kraujo srove ir užkimšti gyvybiškai svarbią arteriją. Viena pavojingiausių būklių – kai užkemšama plaučių arterija.
Tai gali baigtis staigia mirtimi, kaip nutiko septyniasdešimtmečiui vilniečiui. Išgelbėti žmogaus tokiais atvejais neįmanoma.
Ne mažiau pavojinga, kai krešulys nukeliauja į širdies arteriją ar smegenis.
Vakarų medikai skaičiuoja, kad 150-160 iš šimto tūkstančių gyventojų turėtų užklupti giliųjų venų trombozė. Tam pačiam skaičiui gyventojų tenka 50-60, kuriems išsivysto tromboembolija.
Manoma, kad Lietuvoje per metus būna 3000-5000 naujų venų tromboembolijos atvejų.
Kodėl formuojasi krešuliai?
Giliųjų venų trombozė nėra liga, kuri išsivysto staiga.
Krešuliai atsiranda dėl daugybės priežasčių. Viena jų – kojų venų kraujotakos nepakankamumas, kai kraujas nepakyla iš venų ir užsistovi.
Įtakos ligai turi amžius – dažniausiai serga 40 metų ribą viršiję žmonės, gyvenantys nejudriai, ilgai sėdintys arba atvirkščiai - dirbantys stovimą darbą, nutukę, turintys antsvorio.
Moterims riziką didina hormonų terapija - kontraceptikai arba pakeičiamoji hormonų terapija.
Ši liga gali pakirsti ir ilgo skrydžio lėktuvu metu. Todėl keleiviams, kaip ir visiems kitiems rizikos grupėms priklausantiems asmenims, rekomenduojama dažniau pasivaikščioti, pamankštinti
kojas, gerti pakankamai daug skysčių. Padeda ir kompresinės kojinės.
Dar viena grupė žmonių, kuriems kyla krešulių rizika, - ligoniai, kuriems atliekama didelės apimties operacija. Tai žinodami gydytojai skiria specialių kraują skystinančių preparatų.
Svarbiausia – skystinti kraują
Trombozės riziką atskleidžia kraujo krešumo tyrimas.
Diagnozavus trombozę pirmoji pagalbos priemonė – vaistai, slopinantys kraujo krešėjimą. Tai vadinamieji antikoaguliantai.
Daugybę dešimtmečių venų trombozė buvo gydoma dviem vaistais --
heparino injekcijomis ar vaistais, vadinamais vitamino K antagonistais.
Gydymas injekcijomis yra nepatogus, tuo labiau, kad jas tenka leisti į pilvą.
O vitamino K antagonistų vartojimas reikalauja nuolatinių kraujo tyrimų.
„Šių vaistų poveikį silpnina produktai, kuriuose yra vitamino K.
Daug jo yra daržovėse, vaisiuose. Kai žmogus suvalgo daugiau daržovių,
užblokuojamas vaisto veikimas. Po to ištiriame kraują ir pamatome: jis ir vėl sutirštėjęs. Dėl to reikia didinti dozę. O ją padidinus -- didėja kraujavimų rizika.
Gydant žmogų vitamino K antagonistais labai sunku parinkti šių vaistų dozę. Tik mažai daliai pacientų pavyksta išsaugoti tokį krešėjimo sistemos aktyvumą, kad nekiltų nei krešulių, nei kraujavimo rizika“, - aiškino sostinės Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.
Jam ne kartą teko matyti ligonių, kuriems netinkamas gydymasis vitamino K antagonistais sukėlė komplikacijų. Štai viena jo pacientė kartą atėjo visa nusėta kraujosruvomis. Paaiškėjo, kad moteris nuolat užmiršdavo - gėrė „kraują skystinančių vaistų“ ar ne? Todėl dėl viso pikto išgerdavo antrą dozę.
Perdozavus K vitamino antagonistų gali atsirasti ne tik kraujosrūvų, bet ir pradėti gausiau kraujuoti iš dantenų, net smulkių odos įbrėžimų.
Kokia tikroji gydymo kaina?
Naujos kartos geriamieji antikoaguliantai patikimai reguliuoja kraujo krešumą. Tačiau valstybė jų nekompensuoja, tad tokiais vaistais gydosi tik tie, kurie gali sau leisti jų nusipirkti.
Naujieji antikoaguliantai nesąveikauja su maistu, yra geriami,
organizmas greitai juos pasisavina. Ligoniui patogu, kad jam
nereikia nuolat atlikti kraujo krešumo tyrimų ir koreguoti vaistų dozės.
Gyd. J.Kasčio teigimu, nors naujieji antikoaguliantai ir brangesni, gydymas jais galiausiai atsipirktų ir valstybei, jeigu jie būtų kompensuojami. Tereikia ekonomiškai paskaičiuoti, kiek
išleidžiama periodiškiems krešėjimo tyrimams kas mėnesį, jeigu žmogus gydomas tradiciniais vaistais K vitamino antagonistais ar jie netinkamai dozuojami. O kiek kainuoja komplikacijų gydymas.
Be to, atokiau nuo gydymo įstaigų gyvenantiems ligoniams sudėtinga dažnai lankytis pas medikus ir dažnai tikrinti krešumo rodiklius.
Antikoaguliantų vartojimas kai kuriems žmonėms yra gyvybiškai svarbus. Tai tiems, kurie jau patyrė tromboemboliją, jeigu turi didelį antsvorį, jei jų amžius – daugiau nei 75 metai, jei serga sunkiai kontroliuojamu diabetu, aritmijomis. Nuo to, kaip bus reguliuojami jų kraujo krešumo rodikliai, neretai priklauso jų gyvybė.
