Vėmimas, raumenų skausmai, kosulys, iki 40 laipsnių pakilusi kūno temperatūra – tokie negalavimai užklupo Panevėžyje atostogaujančią 30-metę Dainą Banelytę.
Jauna moteris iš Londono, kur gyvena ir dirba, į gimtinę atskrido birželio pabaigoje.
Liepos 15–16 dienomis ji pasijuto blogai – pradėjo vemti, viduriuoti.
Per didžiuosius vasaros karščius ligonę purtė drebulys, norėjosi kuo šilčiau užsikloti.
Ligonė išskrido į Londoną
„Iš pradžių mes manėme, kad duktė apsinuodijo maistu. Aš jai liepiau gerti kuo daugiau vandens, kelis kartus statėme lašelines.
Po jų Dainai šiek tiek pagerėdavo, bet praėjus kokiai valandai savijauta vėl pablogėdavo“, – prisimena panevėžietė Onutė Banelienė.
Ligonės savijauta kiekvieną dieną ėjo blogyn. Ji pradėjo sausai kosėti, temperatūra pakilo iki 40,2 laipsnio.
Buvo aišku, kad laukti nebegalima. Liepos 18 dieną O.Banelienė iškvietė greitosios pagalbos medikus.
D.Banelytė buvo paguldyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų suaugusiųjų skyrių.
Gydytojai jai diagnozavo dešinės pusės bronchopneumoniją, hipertermiją, dehidrataciją – skysčių praradimą. Gydytojas paskyrė antibiotikų, tačiau ligonės būklė negerėjo.
D.Banelytė po dviejų dienų – liepos 20 dieną – turėjo skristi atgal į Londoną, nes buvo nusipirkusi lėktuvo bilietą.
Ji svarstė, kaip pasielgti: gydytis Lietuvoje ar keliauti į Angliją ir ten tęsti gydymą.
Pasitarusi su bendrovės, kurioje dirba, vadovu, ligonė apsisprendė skristi į Londoną.
Buvo sukelta dirbtinė koma
Į oro uostą D.Banelytė važiavo gulėdama ant galinės automobilio sėdynės.
Kelionė lėktuvu buvo sunki. Iš Londono oro uosto draugai D.Banelytę nuvežė tiesiai į ligoninę.
Ten jai gydytojai greitai nustatė legioneliozę ir skyrė antibiotikų. Nusilpusi pacientė buvo prijungta prie dirbtinio kvėpavimo aparatų. Jai buvo sukelta dirbtinė koma.
„Iš pradžių duktė man parašė žinutę iš savo telefono, kad jau ligoninėje.
Bet paskui iš jos beveik visą savaitę negavau jokios žinios. Patyriau tikrą košmarą – rašiau, maldavau atsiliepti.
Tik praėjus penkioms dienoms po pirmosios jos žinutės, sūnui paskambino Dainos darbdavys. Jis ir pasakė, kad sesuo guli ligoninėje, kad jai koma.
Tai išgirdę mes su sūnumi skubiai išskridome į Londoną“, – pasakojo O.Banelienė.
Pakalbėjusi su Dainą gydančiais gydytojais, panevėžietė kiek aprimo.
Jai buvo pasakyta, kad merginos sveikata pamažu gerėja.
Mėginyje rado bakterijų
Sveikstanti D.Banelytė rugpjūčio pabaigoje elektroniniu laišku informavo Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą, kad viešėdama pas motiną Panevėžyje užsikrėtė legionelioze.
Informacija apie retą ligą buvo perduota Panevėžio visuomenės sveikatos centrui.
Šios įstaigos specialistai rugsėjo 4 dieną apsilankė O.Banelienės bute ir paėmė vandens mėginių. Taip pat buvo pamatuota iš čiaupo tekančio karšto vandens temperatūra.
Ji atitiko normą, kurioje legioneliozę sukeliančios bakterijos turėtų žūti.
Tačiau Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija rugsėjo 16-ąją pateikė atlikto tyrimo atsakymą.
Paimtame mėginyje buvo rasta legioneliozę sukeliančių bakterijų.
Moterį kankina baimė
O.Banelienė sako nežinanti, kas padaryta, kad šia sunkia liga nesusirgtų ji pati ir daugiau šio namo gyventojų.
Moteris nesulaukė jokio paaiškinimo iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro ir institucijų, atsakingų už daugiabučiui tiekiamą karštą vandenį ir jo vandentiekio sistemos priežiūrą.
„Gal mano namų vonioje ir toliau gyvena tos baisios ligos sukėlėjai? Kas gali užtikrinti, kad to nėra?
Namo pirmininkas tvirtina, kad namo vamzdyne nėra jokių legionelių, kad mano duktė galėjo užsikrėsti kitur. Nors laboratoriniai tyrimai rodo priešingai“, – svarstė moteris.
Vos sužinojusi, kokia liga susirgo jos duktė, panevėžietė išplovė ir dezinfekavo vonios čiaupus, dušo galvutę.
Teigiama, kad ten gali užsistovėti pavojingos bakterijos.
Bet net po šio valymo tirti paimtame vandens mėginyje buvo rasta legioneliozės sukėlėjų.
Sirgo dar viena panevėžietė
„Apie rastus legioneliozės sukėlėjus mes informavome Valstybinę energetikos inspekciją.
Karštą vandenį tiekianti „Panevėžio energija“ ir daugiabučio šilumos ūkį prižiūrinti bendrovė „Merlangas“ turėjo imtis reikiamų veiksmų – patikrinti vandens sistemas, pakelti karšto vandens temperatūrą.
Iš jų dabar laukiame informacijos apie tai, ką jie padarė šalindami problemą“, – sakė Panevėžio sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vadovė Dovilė Brajinskienė.
Ji pridūrė, kad beveik tuo pačiu metu, kai susirgo D.Banelytė, Panevėžyje užfiksuotas ir antras legioneliozės atvejis.
Šia liga susirgo kitame, Kniaudiškių, rajone gyvenanti 50-metė moteris.
Tačiau jos bute legioneliozės sukėlėjų nerasta.
D.Brajinskienės teigimu, Panevėžio regione šie du legioneliozės atvejai užregistruoti pirmą kartą per dešimtmetį.
Į klausimą, kas turėtų informuoti O.Banelienę, ar jos bute tikrai nėra pavojingos ligos bakterijų, D.Brajinskienė atsakė, kad tai turėtų padaryti namo pirmininkas.
Nėra nei kaltų, nei atsakingų
Tulpių gatvės trečiojo namo pirmininkas Gintautas Petkus piktinosi Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistais.
Esą jie, imdami vandens mėginius iš O.Banelienės buto, turėjo pasikviesti jį arba „Merlango“ atstovus. Tačiau to nebuvo padaryta.
Negana to, apie problemą jis nebuvo informuotas raštu.
G.Petkus patikino, kad name palaikoma 50 laipsnių viršijanti vandens temperatūra.
Jis neneigė, kad per vasaros karščius gavo gyventojų prašymų sumažinti karšto vandens temperatūrą. Esą taip žmonės tikisi sutaupyti.
Tačiau G.Petkus teigė nesutikęs šių prašymų patenkinti.
Jis tvirtino žinąs, kad yra mieste daugiabučių, kuriuose vasarą norint sutaupyti mažinama karšto vandens temperatūra.
Esą ten iš karšto vandens čiaupo bėga vos 46–48 laipsnius siekiantis vanduo.
„Mūsų name gyvena ir vaikų, ir senelių.
Jeigu jau visoje mūsų namo vandens sistemoje yra tos ligos sukėlėjų, kodėl daugiau niekas nesusirgo? Man tai panašu į mistiką.
Dar neaišku, iš kur tie vandens mėginiai buvo paimti. Aš nesu tikras, kad iš mūsų namo“, – kalbėjo G.Petkus.
Jo nuomone, D.Banelytė galėjo užsikrėsti kur nors kitur, bet ne motinos namuose.
Šilumą ir karštą vandenį daugiabučiui tiekiančios „Panevėžio energijos“ atstovas Vidmantas Žalkauskas tvirtino, kad jo atstovaujama bendrovė laikosi higienos normų reikalavimų ir tiekia 60 laipsnių temperatūros vandenį.
Name tiekiamo vandens temperatūrą reguliuoja pastato šilumos punktą ir karšto vandens sistemą prižiūrintis „Merlangas“.
Šios bendrovės vadovės Santos Vaškevičienės teigimu, „Merlangas“ prieš savaitę informavo namo pirmininką, kad rengiamasi vandentiekio sistemos profilaktikai.
Jos metu name cirkuliuojančio karšto vandens temperatūra pakeliama iki 61 laipsnio.
Kadangi profilaktikos metu vonioje esantys vadinamieji gyvatukai smarkiau įkaista, namo gyventojams už papildomą temperatūrą tenka daugiau mokėti.
Tačiau Tulpių gatvės 3-iojo namo pirmininkas niekaip nesureagavo į „Merlango“ informaciją. Jis nei paskambino, nei pats atėjo į bendrovės biurą.
„Aš pirmininkui skambinau, tačiau jis neatsiliepia. Galbūt atostogauja ar yra išvykęs“, – svarstė S.Vaškevičienė.
Reta, ūmi ir pavojinga liga
* Legioneliozė yra ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ir ūminės respiracinės ligos klasikiniais simptomais.
* Europoje dažniausiai legioneliozę sukelia legionella genties bakterijos. Žmogus užsikrečia įkvėpdamas vandens garų su legionelėmis. Šia liga neužsikrečiama geriant užkrėstą vandenį. Taip pat jos neplatina sergantys žmonės.
* Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: jos gali gyventi vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose.
* Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis – 20–45 laipsnių, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių bakterijos nesidaugina.
* Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų.
* Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje. Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai irgi gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai.
* Legioneliozė yra reta, tačiau pasitaikanti liga Lietuvoje. Jos pirmieji simptomai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po užkrėtimo.
