Kaip rašo "Lietuvos ryto" žurnalas "Gyvenimo būdas", prieš trejus metus nutaręs tapti neatlygintinu kraujo donoru Petras iš Kraujo centro sulaukė ne padėkos, o kvietimo pasitikrinti sveikatą.
Jauno vyro kraujyje buvo rasta antikūnų, kurie susidaro užsikrėtus hepatito C virusu.
Nors Petras niekuo nesiskundė, šis požymis reiškė viena: jis – ligonis. Ištiktas šoko vilnietis ėmė ieškoti informacijos, kaip galėjo užsikrėsti. Jis nepriklausė jokiai rizikos grupei – nevartojo narkotikų, nėra homoseksualus, jam nebuvo perpiltas kraujas.
Bet atsakymo Petras nerado. Tatuiruotė jam taip pat nekėlė įtarimų – ji buvo daroma profesionaliame salone, kur laikomasi saugumo priemonių.
P.Šeika – vienas tų ligonių, kai medikams nepavyksta nustatyti, kokiu būdu į organizmą galėjo įsiskverbti virusas.
Sužinojus hepatito C diagnozę labiausiai gyvenimą apsunkina baimė ir nerimas: ką apie tai manys draugai, artimieji?
„Dažniausiai užsikrečiama leidžiantis intraveninius narkotikus. Bet tai nėra vienintelis būdas užsikrėsti.
Tokiems žmonėms kaip aš būna sunku kalbėti apie ligą, nes dauguma yra įsitikinę: hepatitas C – narkomanų liga“, – atvirai kalbėjo Petras.
Kepenų cirozę arba vėžį sukeliantis virusas yra gajus. Pusmetį trukęs gydymo kursas nepateisino nei Petro, nei gydytojų vilčių: jaunas vyras nepateko tarp tų laimingųjų, kurie pasveiksta.
Po pertraukos vilniečiui buvo skirtas dar vienas, dukart ilgesnis gydymo kursas.
Vaistai veikė ne tik užkratą – jie turėjo nemažą šalutinį poveikį. Ilgainiui vyrui išsivystė mažakraujystė, vienu metu hemoglobino kiekis kraujyje tiek sumažėjo, kad užlipęs į antrą aukštą Petras turėdavo atsikvėpti.
Tik kartą P.Šeika išdrįso paprašyti šeimos gydytojos, kad ji išrašytų nedarbingumo pažymėjimą.
„Man buvo nelengva žengti šį žingsnį – ilgai negalėjau net sau prisipažinti, kad sergu, todėl sirgdamas eidavau į darbą. Nors mane pykindavo, stengdavausi save įtikinti, kad galiu daug dirbti. Man atrodė, kad negaliu atsipalaiduoti.
Bet atėjo diena, kai nepajėgiau nueiti į darbą, nes buvo labai silpna. Tuo metu dar studijavau magistrantūroje, todėl pasiėmiau akademinių atostogų“, – apie savo vargus pasakojo vilnietis.
Siekiant tikslo – įveikti ligą – Petrui prireikė ne tik apsišarvuoti kantrybe, bet ir išmokti laiku sustoti, tausoti savo jėgas.
Kartais jauno vyro jėgos seko kaip byrančios smėlio smiltys.
Jam nebuvo keista, kai perskaitė, kad susirgęs Parkinsono liga vienas populiariausių pasaulyje komikų Robinas Williamsas galėjo nusižudyti.
Petrui skirtų vaistų informaciniame lapelyje buvo nurodyta, kad dėl šalutinio poveikio gali kamuoti suicidinės mintys, nuotaikų svyravimas, polinkis į depresiją.
Petras ištvėrė visus sunkumus. Kovojant su kepenis alinančia liga nuolat rėmė jo žmona Viktorija. Kita vertus, šeimoje atmosfera kartais smarkiai įkaisdavo.
„Buvo ir tokių dienų, kai mums abiem reikėjo įveikti ne tik fizines, bet ir dvasines kančias“, – prisipažino P.Šeika, tapęs aktyviu visuomeninės iniciatyvos „Saugok save“ dalyviu.
Kai jam buvo diagnozuota infekcija, Petras neabejojo, kad serga ir žmona. Patikrinus paaiškėjo, kad ji viruso neturi.
Nervinė įtampa laukiant tyrimų rezultatų, nepageidaujamas vaistų poveikis – ne vieną šią kliūtį įveikęs Petras vis dar su virpuliu balse pasakoja apie tai, ką teko patirti.
Penktadienio vakare susileidęs interferono injekciją šeštadienio rytą jis atsibusdavo kaip ligonis, kuriam dėl gripo staiga pakilo temperatūra. Tai tęsėsi daugiau nei metus.
Kančios buvo ne veltui: šiandien vyro organizme klastingojo viruso neberandama.
Atvirai papasakoti, ką tenka išgyventi gydantis hepatitą C, vyras apsisprendė tik tada, kai suprato, kad patirti vargai apsunkina ne vieno paciento kasdienybę.
Vilniaus universiteto docentė infektologė Ligita Jančorienė daugiau nei 20 metų gydo žmones, sergančius hepatitais.
Ne vieną sunkią išpažintį išklausiusi infektologė žino, kaip dėl hepatito C išyra šeimos, nutrūksta ryšiai tarp artimiausių draugų ir giminių. Hepatitas C vis dar įsivaizduojamas kaip mirtina liga, apie kurią gėda prasitarti.
Gydymą apsunkina tai, kad infekcija ilgai tūno pasislėpusi, nėra jokių požymių, užsikrėtęs žmogus nieko apie tai neįtaria, todėl laiku negauna gydymo. Kai jis atsiduria pas infektologą, kepenys jau būna pažeistos.
JAV mokslininkai netgi nurodė, kad apie pusę sergančiųjų hepatitu C gali nieko neįtarti, nors gali būti seniai užsikrėtę šia liga. Ypač 50–70 metų žmonės, kuriems jaunystėje buvo taikytos įvairios medicininės procedūros. Todėl amerikiečių mokslininkai pataria sulaukusiems 50 metų atlikti specialų antikūnų tyrimą.
Hepatitas C – liga, kurią iki šiol lydi ne vienas mitas. Kadangi kirba mintis apie mirtiną infekciją, dažnai kyla abejonių: gal neverta net gydytis?
Juk kova su liga nėra lengva – tenka keisti įpročius, sutrinka lytinis gyvenimas, atsiranda psichologinių sunkumų.
„Daugelis ligonių bijo būti atskirti nuo visuomenės. Būna, kad sergantis hepatitu C žmogus apie tai negali prasitarti nei savo sutuoktiniui, nei savo tėvams ar vaikams“, – sakė gydytoja L.Jančorienė.
Tačiau hepatitas C nėra asocialių žmonių liga. Dalis žmonių yra užsikrėtę medicininių procedūrų metu ir to net neįtaria.
Lietuvoje yra apie 10–15 tūkstančių pacientų, sergančių hepatitu C. Manoma, kad tai tik dalis nuo viruso nukentėjusių žmonių. Tikėtina, kad didžioji dalis užkrėstųjų yra 50–70 metų žmonės, kuriems prieš daugelį metų buvo taikytas kraujo perpylimas ar atliktos operacijos.
Per kraują plintantis virusas gali įsiskverbti ir nesaugių intymių santykių metu. Tačiau tokia rizika – minimali. Medicinos literatūroje nurodoma, kad taip užsikrečia 3–4 procentai ligonių.
Iš 7 tūkstančių pacientų, kuriuos per 20 metų gydė infektologė L.Jančorienė, buvo labai nedaug porų, kur partneriai būtų užsikrėtę vienas nuo kito.
Gydytoja prisiminė vieną atvejį, kai beveik tuo pat metu jai teko nuo hepatito C gydyti abu sutuoktinius. Tačiau kiekvieno jų užsikrėtimo būdas buvo kitoks.
Kokia tikimybė pasveikti?
Hepatito C virusas turi kelis genotipus, pavyzdžiui, Lietuvoje labiausiai paplitęs yra I genotipas. Šiuo atveju pavyksta išgydyti vos 40 proc. ligonių, nors gydytis tenka ištisus metus.
III viruso genotipas labiau pasiduoda gydymui – pasveiksta apie 70 proc. ligonių.
Pastaruoju metu pasaulyje daug investuojama kuriant naujus medikamentus.
