Į Druskininkus vykstantys pailsėti žmonės dažnai neįvertina gresiančių pavojų.
Pušynų apsuptą kurortą mėgo Lietuvos komunistų partijos vadovas Antanas Sniečkus (71 m.), kuris 1974-aisiais ilsėdamasis čia mirė. Šiame kurorte 2011-aisiais taip pat sustojo Kovo 11-osios Akto signataro, buvusio premjero, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Bronislovo Lubio (73 m.) širdis. 2012-ųjų gruodį ilsintis Druskininkuose staigi mirtis ištiko tuometinį Vilniaus universiteto Onkologijos
instituto direktoriaus pavaduotoją Joną Vesėliūną (70 m.).
Sanatorijos „SPA Vilnius“ gydytojas P.Dagilis visus juos pažinojo, todėl įsitikinęs, kad šių nelaimių buvo galima išvengti.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai gerai besijausdami žmonės net neįtaria, kad turi padidėjusį kraujospūdį, o kai kurie jų vykdami į kurortą netgi užmiršta pasiimti vaistų.
„Sveiko žmogaus oda parausta nuo mineralinio vandens vonios, o jei dar į tokią vonią įpilama angliarūgštės, organizme gali prasidėti tokios reakcijos, kurios pagreitina krešulių susidarymą – tiek venose, tiek arterijose“, - sakė gydytojas P.Dagilis.
Todėl norint išbandyti įvairias procedūras, susijusias su karščiu, pavyzdžiui, purvo vonias, saunas ir karštas pirtis, yra būtina gydytoja konsultacija.
Tuo tarpu sveikiems žmonėms SPA procedūros nekelia pavojaus, jos padeda atsigauti nuo lėtinio nuovargio, nervinės įtampos, didina organizmo imunitetą, apsaugo nuo peršalimo.
Gydytojas P.Dagilis dažniausiai pataria rinktis tokias procedūras, kurios pasižymi raminamuoju ir atpalaiduojamuoju poveikiu, pavyzdžiui, kvapų, muzikos ar gintaro terapiją, masažus, vaistažolių arbatas.
Prieš keletą dešimtmečių pradėjęs domėtis kurortine medicina šis medikas sukūrė ne vieną naują gydomąjį metodą.
Vaistažolių mišiniai paveikti garais – viena svarbiausia aerofito muzikos terapijos sudedamųjų dalių, kurios autorius yra P.Dagilis.
„Kai žmogus užuodžia malonų kvapą, girdi malonią muziką, žavisi šviesų žaisme, jo smegenyse susiformuoja dominuojantis židinys, slopinantis ligos požymius, todėl pagerėja savijauta“, - aiškino pašnekovas.
Nuo jaunystės besidomintis kurortine medicina medicinos mokslų daktaras P. Dagilis priminė, kad vaistažolių ir aromatingųjų augalų kvapai gali ne tik gydyti, bet ir susargdinti.
Kadangi uoslės analizatorius apraizgytas kraujagyslėmis, kvapniųjų medžiagų junginiai greitai patenka į kraują ir nukeliauja į smegenis.
Vaikščiojant po pušyną jau po kelių minučių žmogų pakeri grynas oras, ypač anksti ryte, kai dar daug drėgmės.
Gamtos kvapus taip pat sustiprina lengvieji neigiami deguonies jonai, susidarantys prie šnokščiančių upelių, kroklių, fontanų. Tokie kvapai kelia nuotaiką, didina darbingumą.
„Atvykus iš užteršto miesto į gamtą, iš pradžių gali net svaigti galva, sumažėja kraujospūdis, tokie sutrikimai greitai praeina. Bet reikia atsiminti, kad spygliuočiai išskiria veikliųjų medžiagų - terpentino junginių“, - įspėjo pašnekovas.
Šie junginiai netinka žmonėms, kuriuos vargina išeminė širdies liga. Dėl terpentino junginių poveikio širdies raumuo ima daugiau naudoti deguonies, o tai gali sukelti netgi stenokardijos priepuolį.
Kad taip neatsitiktų, gydytojas P.Dagilis patarė eiti pasivaikščioti į mišrius miškus.
Kur kas drąsiau pušynuose, ypač kur auga daug kadagių, gali vaikščioti žmonės, kuriuos dažnai užklumpa įvairios kvėpavimo takų ligos, mat pušų išskiriamos medžiagos naikina netgi bakterijas, kurių neveikia antibiotikai.
