Oro tvankumas, didelis prakaitavimas, karštis, o galbūt kaltos kitos priežastys, bet vieno labiausiai patyrusių sostinės poliklinikos vadovų J.Kairio atostogos baigėsi nelinksmai. Liepos 21-ąją turėjęs grįžti į darbą J.Kairys vis dar gydomas Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tai patvirtino J.Kairio sūnus Irvinas.
Kad galėtų pabūti kartu su J.Kairiu, jo žmona Loreta, dirbanti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, pasiėmė kelias dienas nemokamų atostogų.
Nuo 1991-ųjų Šeškinės poliklinikai vadovaujantis medicinos mokslų daktaras L.Kairys daug prisidėjo prie Lietuvos sveikatos politikos formavimo. Nuo 2002 metų jis buvo tuometinio ministro pirmininko Algirdo Brazausko visuomeninis patarėjas medicinos klausimais.
Alkoholis skatina skysčių praradimą
Gebėjimui prisitaikyti prie karščių didžiausią reikšmę turi širdies ir kraujagyslių pajėgumas.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų direktorius medicinai Pranas Šerpytis priminė, kad vien karštis negali būti ligos priežastimi.
Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų bei kenčiantiems nuo kitų lėtinių ligų, karštis gali būti pavojingas. Jis didina insultų ir infarktų pavojų.
„Karštą dieną reikėtų keliskart pasimatuoti kraujospūdį, nes galimi jo svyravimai, taip pat neužmiršti reguliariai vartoti paskirtus medikamentus. Jei oro drėgnumas didelis, netgi rekordo nesiekiantis karštis gali smarkiai nuvarginti lyg būtume pirtyje – ima svaigti galva, darosi silpna, pavargsta širdis varinėdama kraują, kuris darosi vis tirštesnis“, – priminė P.Šerpytis.
Daug prakaituojant netenkama taip pat svarbių mikroelementų, pavyzdžiui, natrio, kalio, magnio, dėl šios priežasties gali sutrikti širdies ir kitų organų veikla, varginti mėšlungis, žmogus darosi nervingas, dirglus.
Todėl svarbu dažnai gurkšnoti vandenį, geriau rinktis nesaldžius ir negazuotus gėrimus. Tokiu būdu įmanoma užkirsti kelią skysčių praradimui – dehidratacijai.
Jei žmogus mėgina troškulį malšinti alumi ar kitais alkoholiniais gėrimais, smarkiai rizikuoja savo sveikata. Alkoholis skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, todėl kraujas tirštėja, susidaro krešulių, galinčių užkimšti kraujagyslę.
Dėl užplūdusių vasaros karščių mėgstantieji svaigintis alkoholiniais gėrimais net nuo mažų dozių greitai apgirsta.
Todėl vasarą į reanimacijos palatas patenka netgi apsvaigę vyrai, kurių kraujyje būna ne daugiau kaip 1,5–2 promilės alkoholio, nors žiemą tokių atvejų beveik nepasitaiko.
Pavojinga gyvybei būklė jiems dažniausiai išsivysto dėl to, kad smarkiai prakaituojant į organizmą patekę svaigalai kur kas greičiau ima veikti.
Karštis - tylusis žudikas
Tyrinėjantys šilumos poveikį žmogaus sveikatai viso pasaulio medikai perspėja, kad vasaros karščio bangos gali prišaukti daugiau nelaimių nei gamtos stichijos: potvyniai, viesulai ar žemės nuošliaužos.
2003 metais Paryžiuje dėl karščio bangos mirė nuo 7 iki 15 tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių.
1995-aisiais dideli karščiai, alinę Čikagos gyventojus Jungtinėse Valstijose, nusinešė per 700 žmonių gyvybių.
Nustatyta, kad didžiausią poveikį žmonių sveikatai gali turėti kelios naktys iš eilės, kai naktį temperatūra nekrinta žemiau 15–20 laipsnių karščio.
JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro mokslininkai įspėjo, kad pasaulinis atšilimas gali sukelti dažnesnes ir intensyvesnes karščio bangas Europoje bei Jungtinėse Valstijose.
Ar tai susiję su staigiomis mirtimis?
Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad pesimistinėms prognozėms nėra pagrindo.
Daugiau kaip prieš dešimt metų visame pasaulyje populiarus leidinys „British Medical Journal" padarė išvadą, jog europiečiai sėkmingai prisitaikė prie vidutinės vasaros temperatūros, kuri svyruoja nuo 13,5 iki 24,1 laipsnio Celsijaus.
Galima tikėtis, kad kitą amžiaus dalį jie be didesnio su karščiu susijusio mirtingumo prisitaikys prie pasaulinio atšilimo.
