Kaip atrodo šiuolaikinė neurochirurginė operacija? Tokią galimybę suteikusios Santariškių klinikos turi kuo pasigirti.
Pamatyti tikrą galvos smegenų operaciją, susipažinti su moderniausiomis operacinių technologijomis ir naujausia neurochirurgine aparatūra, kokios neturi net kitos didžiosios Baltijos šalių klinikos – tokia ekskursija po šias klinikas paliko neišdildomą įspūdį.
Santariškių klinikose prieš mėnesį atidarius Neurochirurgijos centrą, galvos smegenų auglio šalinimas tapo rutininiu darbu, kurį gali stebėti ne tik žurnalistai, bet ir būsimi gydytojai.
Moderni operacinė, kurioje operuojamos galvos smegenys atrodo kaip kosmoso laivas, kuriame daug įrangos. Vilniečiai neurochirurgai tikino, kad ateityje jos bus dar daugiau, nes pasaulyje neurochirurginė pagalba jau neįsivaizduojama be nanotechnologijų ir medikus pakeičiančių aparatų – robotų.
„Tokios aparatūros mes dar neturime, bet esame neblogai pasiruošę darbui“, – kalbėjo Santariškių klinikų Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Robertas Kvaščevičius.
Kaip pamatyti galvos smegenis pažeidusio auglio ribas, kaip nustatyti kraujo tūrį bei tėkmės kryptį, tokių galvosūkių vilniečiams chirurgams vis mažiau, nes smegenų vaizdą didina šiuolaikiniai mikroskopai.
„Neturime tik 3D spausdintuvo“, – juokėsi chirurgas R.Kvaščevičius.
Pacientą operavęs neurochirurgas Ugnius Kšanas atrodė susikaupęs ir ramus, nors navikas buvo smarkiai išplitęs, o tai reiškė, kad operacija greitai nesibaigs.
Pasitaiko atevjų, kai chirurgas taip pat nėra visagalis – kartais dalį auglio tenka palikti vien dėl to, kad paciento nekankintų dar daugiau neurologinių simptomų. Nors galvos smegenys yra plastiškos ir sugeba atkurti daugelį sutrikusių funkcijų, tačiau operuojančių gydytojų tikslas – nepakenkti ligoniui.
Neurochirurgų darbą įamžintos nuotraukos pasakoja apie daug skaudžių likimų, pavyzdžiui, po operacijos likusi gyva moteris, tačiau dėl smegenų auglio praradusi akį, toje vietoje akiduobę dengia persiūta oda.
Dėl onkologinės ligos pašalinta ausis ir dalis kaulinių struktūrų – tai neurochirurgų ir kitų specialistų bendradarbiavimo sėkmingas vaisius.
Iki šiol daugeliui žmonių žinia apie galvos smegenyse aptiktą auglį, reiškia nuosprendį.
„Kai kurie navikai yra neišgydomi, todėl laukia sunki ateitis. Tačiau iš kaulinių struktūrų susiformavę navikai šiuo metu yra išgydomi“, – pripažino R. Kvaščevičius.
Gydytojo argumentą patvirtino skaičiai – iš 40 Neurochirurgijos centre operuotų pacientų, visi gyvi ir sėkmingai sveiksta. Prieš operaciją daugelis jų žinojo, kad chirurginio gydymo sėkmė priklauso nuo piktybinio auglio vietos, struktūros, išplitimo pobūdžio.
Svajoja grįžti namo
Vilnietė Dalia (34 m.) – viena iš 40 pacientų, kuriuos sėkmingai operavo liepos mėnesį įkurto Neurochirurgijos centro gydytojai. Į medikų rankas ji pateko, kai kraujas užliejo galvos smegenis. Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės medikams pavyko išgelbėti jos gyvybę, tačiau dėl smegenų tinimo teko pašalinti dalį kaukolės.
Sutvirtėjus jos laukė dar viena planinė operacija, kuri buvo atlikta Santariškių klinikose – neurochirurgai sugrąžino dalį kaukolės kaulo. Tos pačios ligonės audinys puikiai prigijo, nes nebuvo svetimkūnis.
Sveikstanti pacientė džiaugėsi, kad jaukioje palatoje nieko netrūksta. Prie jos lovos esančioje vadinamojoje funkcinėje elektroninėje ligos istorijoje yra sukaupta daug informacijos. Šiuos duomenis gydytojas gali perskaityti netgi nebūdamas ligoninės pastate.
Informacinės technologijos taupo medikų laiką
Neurochirurgijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Robertas Kvaščevičius patvirtino, kad šiame centre medikai retai naudojasi popieriumi ir rašikliais, nes taikomos informacinės technologijos, o tai padeda taupyti laiką.
„Medicinos nestovi vietoje, yra sričių, kur pažanga labai sparti. Neurochirurgija yra viena iš jų, kartu su kitų specialybių medikais jau įmanoma taikyti tokias operacijos, kurios prieš 20-30 metų buvo vadinamos eksperimentinėmis“, – sakė R.Kvaščevičius.
Centre – daug naujovių, tai dvi šiuolaikinės operacinės, naujos neuroreanimacijai skirtos lovos, kuriomis itin didžiuojasi čia dirbantys 7 neurochirurgai, du gydytojai asistentai, 10 bendrosios praktikos slaugytojų bei 5 slaugytojo padėjėjos.
Chirurgams padeda greičiau susiorientuoti paciento galvos smegenys su šiuolaikiniai mikroskopai, jie leidžia matyti kraujo tėkmės kryptį, įvertinti kraujo tūrį. Be šios įrangos būdų neįmanomos sudėtingos neurochirurginės operacijos.
Kad būtų užkirstas kelias plisti infekcijoms, operacinėse įrengtos specialios laminarinės lubos, o palatose – oro srautus reguliuojančios durys, padedančios nepatekti užkratui iš išorės.
Centre veikia vadinamoji vakuuminė tarnyba, kai operacijos metu paimtas biopsijos mėginys siunčiamas oro paštu į netoliese įsikūrusį Valstybinį patologijos centrą. Ištyrus audinį, įmanomą nustatyti galvos auglio kilmę, piktybiškumą ir nuspręsti, ką toliau daryti.
„Galvos smegenų auglio šalinimo operacijos – viena svarbiausių sričių, į kurią kreipiamas dėmesys mūsų centre. Jei auglys būna smarkiai išplitęs, peraugęs kaulinį audinį, tokia operacija gali trukti daugiau nei 20 valandų, o joje dalyvauja įvairių sričių medikai, nes šiuolaikinės neurochirurginės operacijos yra komandinis darbas“, – sakė R.Kvaščevičius.
Dėl pirminių galvos smegenų navikų Lietuvoje kasmet atliekama 250-300 operacijų, dėl kraujagyslių patologijos aneurizmos – 250-280.
Neurochirurgijos centro atvirųjų durų renginyje dalyvavęs Vilniaus universiteto Santariškių klinikų plėtros direktorius Justinas Ivaška teigė, kad kartu su šios klinikos partneriais neurochirurginė pagalba bus prieinama daugiau nei 1, 5 milijono Lietuvos gyventojų.
Neliko nuskriausti ir vaikai
Santariškių medikai teiks taip pat pagalbą dėl galvos smegenų traumų nukentėjusiems vaikams. Tokių nelaimių daugėja rupjūčio pabaigoje ir rugsėjo mėnesį, kai per vasarą ūgtelėję nepilnamečiai grįžta namo.
Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės neurochirurgas Ramūnas Raugalas priminė, kad nuo 2008-ųjų jau suteikta neurochirurginė pagalba daugiau nei 5 tūkstančiams vaikų. Neurochirurginių operacijų poreikis nepilnamečiams didėja, pavyzdžiui, 2008-aisiais tokių operacijų buvo atlikta tik 20, o 2013-aisiais – 106.
Neurochirurginės operacijos dėl Įgimtų kaukolės defektų, įgimtų stuburo patologijų bei epilepsijos – tokia pagalba vaikams iki šiol taikoma tik Vaikų ligoninėje, esančioje Santariškėse.
