Jos teigimu, dulkių erkių alergijos požymiai labai aiškūs: „Nuvažiavai po žiemos į kokį vasarnamį, prie jūros ar seną namą, ir atsiranda sloga, čiaudulys, ašarojimas, o pernakvojus – ir dusulio priepuolis. Įprasta dulkių erkių alergija.“
– Alergija pasireiškia bėrimu, niežuliu, sloga, dusuliu. Šie pojūčiai blogina gyvenimo kokybę, žmogus negali be vaistų. Ypač blogai, jei neaišku, kas tai sukelia.
– Jei pažinsi alergiją, jos mechanizmus, žinosi, kas vyksta, galėsi labai daug pakeisti. Nors apskritai alergija yra neišvengiama problema, nes žmogus pažengė labai toli, sukūrė dirbtinę aplinką, daugelį naujų produktų. Dabar jis pats nuo to ir kenčia. Kadangi aplinkos, kurią sukūrėme, nebepakeisime, belieka prisitaikyti. Kita vertus, kadangi alergija yra imuninės sistemos problema, bus galimos įvairios manipuliacijos su genais: išims blogąjį geną, ir būsi sveikas. Alerginių ligų gydymo perspektyva labai didelė, nereikia pulti į neviltį.
– Kartais alergijai priskiriamos visai kitos ligos: kažkur pabėrė – tai jau alergija.
– Taip, labai dažnai. Alergija yra labai konkretus dalykas. Tai tokia reakcija, kurios pagrindą sudaro kažkoks imuninės sistemos „iškrypimas“ – pasigamina konkretūs antikūnai, specifiniai baltymai, prieš medžiagą, kuri šiaip visiškai nekenksminga. Taigi daugelis vaistų, maisto produktų, kurie nėra tikri alergenai, gali išprovokuoti alergines arba panašias ligas. Į alergines ligas labai panašus net gripas. Pavasarį dėl slogos, čiaudulio jis dažnai painiojamas su šienlige. Vienintelis skirtumas – temperatūra. Jei pakilo temperatūra, vadinasi, yra infekcija, jei temperatūros nėra – ne. O kalbant apie odą, simptomas yra niežėjimas. Jei neniežti, greičiausiai tai ne alergija.
– Dažnai žmonės sako, kad gydytojai nustatė alergiją, o sukėlėjo neranda.
– Jei ieškai, randi. Pirmiausia, jei tikrai yra konkretus alergenas, net pats ligonis gali jį įtarti ir net nustatyti. Tai tikrai labai nesudėtinga. Pavyzdžiui, jei yra alergija katei, pakanka nueiti į butą, kur gyvena katė, ir iš karto reaguoja akys: parausta, ašaroja, niežti, vėliau prasideda sloga, čiaudulys. O išėjus iš to buto viskas praeina. Tarkim, jei negali valgyti lazdyno riešutų (valgant graužia burną), pavasarį atsiranda sloga, čiaudulys, ašarojimas. Tada net nereikia jokių mėginių, nes aišku, kad yra alergija lazdyno žiedadulkėms. Vis dėlto alerginę ligą diagnozuoja gydytojas alergologas, klinikinis imunologas. Visame pasaulyje pagrindinis alerginių ligų diagnostikos būdas – odos mėginiai. Jų visiškai pakanka norint nustatyti diagnozę ir nebūtina atlikti kitų tyrimų. Žinoma, jei odos mėginiai neigiami, jei tikrai įtari alergeną, nori surasti antikūnus, diagnostika tęsiama.
– Kadangi sakoma, kad alergija yra XXI a. rykštė, kam turėtų būti skiriamas didžiausias visuomenės dėmesys?
– Visuomenės dėmesys pirmiausia turėtų būti skiriamas augančiai kartai. Didžiulė vaikų problema yra atopinis dermatitas ir alergija maistui. Svarbiausia atpažinti, įtarti pirmuosius alergijos požymius ir labai tikslingai tęsti tyrimus, gydyti ligą. Dažnai alerginės suagusiųjų ligos būna ir neatpažintos.
Vykdėme didžiulį europinį alergijos maistui projektą. Vienas pirmųjų alergijos maistui požymių yra burnos perštėjimas, niežulys, todėl kiekvienas gali įtarti, kad tai susiję su maisto produktu. Tik svarbu žinoti, ar tai tikra alerginė liga, ar kažkokios lėtinės ligos pasekmė. Nes, pavyzdžiui, dilgėlinės simptomais, kai nei iš šio, nei iš to išberia, prasideda kai kurios onkologinės ligos. Taip būna prieš krūties, storosios žarnos, kepenų vėžį. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir išsiaiškinti priežastį.
– Kaip ieškoti alergeno, kai nežinoma, koks maisto produktas kelia alergiją?
– Kalbant apie alergiją maistui, yra šiek tiek kitaip, nei dažniausiai manoma. Tarkim, atopinį dermatitą vaikams tik 10 proc. atvejų sukelia maisto alergenai, 90 proc. yra nealerginiai. Pavyzdžiui, ateina motinos, kurioms pasakyta, kad vaikui negalima to ir ano valgyti, bet jį vis tiek beria. Tada matai, kad alergija visiškai ne nuo maisto. Ką daryti? Gydytojai tų žinių tikrai neturi ir, matyt, nepateikia, todėl vienintelė išeitis – kuo daugiau šviestis pačiai visuomenei.
– Ar yra sąrašas produktų, kurie tikrai nesukels alergijos?
– Tai negali būti taikoma visiems be išimties. Kalbant apie alergiją maistui, reikia pasakyti, kad šiuo atveju reikia individualaus tyrimo ir gydymo, nes alergenų būna labai įvairių. Vykdant minėtą europinį alergijos maistui projektą, buvo ieškoma labai retų maisto alergenų. Tarkim, Lietuvoje kai kam alergiją sukelia juodieji serbentai, vienam medžiotojui – stirniena, kažkam – putpelių kiaušiniai. Tai specifiniai dalykai ir bet kuris maisto produktas gali būti alergenas.
– Daug kam alergiją sukelia dulkių erkės, bet nepaaiškinama, kaip su jomis kovoti. Kai kas siūlo purškalus, siūlo keisti čiužinį, pagalves ir pan. Ar tai vienintelis metodas?
– Ne. Tuos darbus Lietuvoje teko pradėti dar 1979 m. Čia Lietuvos problema, ir mes su tomis erkėmis gyvename ir gyvensime. Net Australijoje 30 proc. visos populiacijos yra astmininkai būtent dėl dulkių erkių. Taigi reikia nusiraminti, nes kalbėti apie jų sunaikinimą beviltiška. Kai alergiją kelia namų dulkių erkės, dažniausiai taikoma specifinė imunoterapija. Pakanka dviejų erkių – patino ir patelės, jie įlįs į plyšį, paleis 300 palikuonių, ir viskas, neišsiurbsi. Pavyzdžiui, atlikę tyrimus, nustatėme, kad 80 proc. minkštų žaislų savaitiniuose vaikų darželiuose pilna erkių.
Dabar jau kongresuose nebekalbama, kad galima susitvarkyti dulkių siurbliais, filtrais, pakeitus čiužinius, užvalkalus. Žinoma, taip daug padarai, bet alergeną pašalini ne iki galo, ir ligoniai tai jaučia. Labai gerą poveikį turi tik speciali imunoterapija. Dulkių erkių alergijos požymiai labai aiškūs. Nuvažiavai po žiemos į kokį vasarnamį, prie jūros ar seną namą, ir atsiranda sloga, čiaudulys, ašarojimas, o pernakvojus – ir dusulio priepuolis. Įprasta dulkių erkių alergija.
– Dažnai alergines ligas sukelia cheminės medžiagos. Visi alergologai sako, kad praustis reikia tik bekvapiais, neutraliais muilais. Ar kvepiančios priemonės tikrai blogai?
– Jei žmogus sveikas, kodėl tu negali kvepėti? Kodėl negali naudoti kosmetikos? Ne, tai skirta tik alergiškiems žmonėms, kurių oda sausa iš prigimimo (tai atopinės alergijos požymis). Sergant alergine liga, imuninė sistema yra tokia, kad iškreiptai reaguoja į aplinką. Taip, įrodyta, kad daugelis cheminių medžiagų, pvz., parabenai, dažniau sukelia alergines reakcijas. Europos Sąjungoje atrinkti 24 cheminiai alergenai, kurie dažniausiai sukelia alergines reakcijas. Bet paniškai bijoti nereikia – tai turi žinoti tie, kurie tikrai jautrūs kažkuriam parabenui, kad galėtų jo vengti. Jei alergeno negalima išvengti, taikoma imunoterapija. Deja, kai yra alergija cheminėms medžiagoms, imunoterapija netaikoma.
– Kokia pirmoji pagalba žmogui, kurį ištiko alergijos priepuolis?
– Baisiausias yra anafilaksinis šokas, nes žmogus gali numirti. Pirmoji pagalba, sergant alerginėmis ligomis, net ir prasidėjus dusulio priepuoliui, – leisti adrenaliną. Tai pagrindinis vaistas. Žinoma, reikia jo turėti.
