- Pone V.Bakasėnai, kokie to pasirašyto įstatymo motyvai? Įstatyme skelbiama, kad į darželį ir lopšelį bus priimami vaikai, turintys pažymas, kad yra paskiepyti nuo tymų raudonukės, poliomielito. Išimtys bus daromos tiems, kurie nepaskiepyti dėl kontraindikacijų.
- Užkrečiamų ligų valdymas. Yra infekcijos šaltinis, perdavimo keliai ir imli visuomenė. Užkrečiamos ligos dažniausiai kyla kolektyvuose. Skiepijimai yra pats efektyviausias valdymas. Jeigu nėra skiepijimo, kolektyvuose gali būti naudojami antibiotikai. Diskutuojama labai ilgai, kalbėjomės su tėveliais, daugelis jų sutinka su ta nuostata. Statistika rodo, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių paskiepytų vaikų skaičiumi.
- Kaip bus su tais tėvais, kurie nenori skiepyti savo vaikų, nes mano, kad taip yra geriausia. Jų vaikai nepateks į darželius?
- Teisės aktas reikalauja, kad prieš einant į darželį vaikas turi būti pasiskiepytas. Juk norint vairuoti automobilį reikia išlaikyti vairuotojo egzaminą - to taip pat reikalauja teisės aktas. Yra nuostata, jos priimta laikyti. Tėvai spręs šį klausimą su darželio administracija.
- Ponia D.Razmuviene, turiu informacijos, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2013-aisiais nė vienam vaikui nebuvo nustatyta privalomaisiais skiepais kontroliuojami difterija, raudonukė ir poliomielitas. Tymais susirgo 35.
- Dėl to ligos atvejų ir nėra, nes pasiektos aukštos skiepijimo apimtys. Pasaulis neišrado jokios priemonės, kaip kitaip būtų įmanoma suvaldyti užkrečiamą ligą.
- (V. Bakasėnas) Pasaulyje yra priimti užkrečiamų ligų valdymo tikslai, o pagal juos tymai, raudonukė ir poliomielitas yra likviduojamos ligos. Jas galima sunaikinti, kai nėra sergančių, užkratas necirkuliuoja.
- Pone S.Stankūnai, ar valstybė gali nuspręsti už tėvus?
- Kai kurie dalykai yra tikrai tėvų pasirinkimas. Skiepai, skirtingai nei automobilių teisės, turi kitą galą. Tai yra pašalinės reakcijos, lėtinės ligos. Yra daug studijų, publikuotų prestižiniuose medicinos žurnaluose, kur kalbama, kad skiepai yra susiję su padidėjusia cukrinio diabeto rizika, alerginėmis ligomis. Žinoma, kad skiepyti vaikai alerginėmis ligomis serga 4-5 kartus dažniau.
Ta mintis, kad imsim ir išnaikinsim kažkokią ligą, yra trumparegiška. Suomijoje išnaikino tymus, bet ji pirmauja pasaulyje pagal sergamumą cukriniu diabetu. Tas augimas prasidėjo, kai buvo pradėta skiepų nuo tymų kampanija. Skiepai yra nevienareikšmis sprendimas. Jeigu yra norinčių skiepytis – prašau. Nors nemažai gydytojų mano, kad skiepai yra tam tikras eksperimentas.
- Telefonu mūsų klausosi mama Ramunė Želionienė. Ponia Ramune, kaip vertinate ministro sprendimą?
- Tėvai jaučia didžiulę priespaudą iš valstybės, kad turi daryti taip ir ne kitaip. Žmonės, kurie domisi ta sritimi, piktinasi. Pati, kaip mama, žinau, ką reiškia apginti savo nuomonę poliklinikoje. Nenorėjau, kad mano vaikas būtų skiepijamas, todėl teko patirti didžiulį spaudimą.
- Pone V.Bakasėnai, gal reikia supažindinti visuomenę, pateikti tiek teigiamus, tiek neigiamus poveikius, o ne versti skiepyti ir grasinti, kad nepakliūsite į darželius?
- Sutinku, mes tą ir darome. Yra pereinamasis laikotarpis iki 2016 m. sausio 1 d. Šviečiame visuomenę, pateikiame pasaulinę specialistų praktiką. (... ) Buvo paskiepytas - dėl to alergija? O kiek alergenų vaikas gauna kvėpuodamas oru ar su maisto produktais?
- (S. Stankūnas) Jeigu vaikas yra alergiškas dulkėms ar kiaušiniui, tai nereiškia, kad kaltos yra dulkės ar kiaušinis. Klausimas, kas sudarė sąlygas tam vystytis.
- (V. Bakasėnas) 1995m. Lietuvoje per du turus buvo paskiepyta 1,7 mln. gyventojų. Buvo sustabdyta masinė difterijos epidemija, kuri į Lietuvą atnešė ne vieną mirtį. Tik masinio skiepijimo pagalba buvo sustabdyta epidemija. Girdėjau, kad sakėte, neva skiepyti vaikai suserga. Taip, suserga. Nereikia to slėpti ar iš to juoktis. Imuninis vaikų atsakas yra nevienodas.
- (S. Stankūnas) Ne apie tai šnekam. Žiūrint istoriškai, beveik nuo visų ligų buvo pradėta skiepyti tada, kai mirštamumas dėl tų ligų buvo bent 99 proc. sumažėjęs.
- Ponia D.Razmuviene, atėjus skiepytis, gydytojas nepaaiškina apie galimą šalutinį poveikį.
- Yra teisės aktai, kurie įpareigoja supažindinti gydytoją, vidurinį personalą, pacientus. Visi pasirašo. Ten įvardintos visos pašalinės reakcijos. Kasmet Lietuvoje registruojama apie 50 reakcijų – patinimai, bėrimas, temperatūra.
- O rimtesnės?
- Rimtesnių atvejų nėra buvę, tą sakau visiškai atsakingai. Po skiepų sudėtingų reakcijų nebūna. Sakote, Suomijoje likviduoti tymai? Nieko panašaus. Šiais metais registruotas sergamumas, protrūkis ir net mirties atvejai.
- (S. Stankūnas) Iš Jūsų pusės nėra atsakinga kalbėti apie 50 reakcijų. JAV agentūra, kuri surenka tokią informaciją, pripažįsta, kad pranešama apie 10 proc. tokių atvejų, Lietuvoje, jeigu nors 1 proc., tai jau yra daug. Pavyzdžiui maža mergaitė po skiepo klykia dvi paras.
- (D. Razmuvienė) Jeigu mergaitė klykia dvi paras, mes turime tą informaciją turėti.
- Gal tėvai turi spręsti - pranešti ar nepranešti?
- (S. Stankūnas) Ne tėvai. Būkim biedni, bet teisingi, - sprendžia įstaigos vadovas. Dar neseniai peržiūrėjome teisės aktus, ką reikia daryti, jeigu kyla tokia reakcija. Labai didelė tikimybė, kad tai baigsis komisijomis, auditais. Daug žinau atvejų, kai gydytojams yra pasakyta: sukis, kaip nori, bet kad šita problema būtų ne nuo skiepų.
- (V. Bakasėnas) Jums labai gerai sekasi viską apversti aukštyn kojom. Žolelės, arbatos, gydymai. Ar registruojami pašaliniai padariniai po arbatos gėrimo?
- (S. Stankūnas) Kalbam apie mažus vaikus, kūdikius.
- Kokiais tyrimais paremtas vaikų skiepijimo kalendorius?
- (V. Bakasėnas) Klinikiniais tyrimais. Yra tiriamas kraujas, antikūnių koncentracija.
- Medikų bendruomenė teigia, kad skiepas yra vos ne panacėja. Bet nėra įrodyta, kad nėra šalutinio poveikio.
- (V. Bakasėnas) Yra Pasaulio sveikatos organizacijos, tarptautinių organizacijų duomenys.
- (S. Stankūnas) Jie mato ir tuos neigiamus tyrimus, bet jie labiausiai susirūpinę tuo, kad nesumažėtų pasitikėjimas skiepais. Mes, kaip gydytojai, nesakome, kad skiepai yra blogai. Sakome, kad tai yra lazda su dviem galais. Pažiūrėkite, kaip auga lėtinių ligų, elgsenos sutrikimų skaičius, tas pats hiperaktyvumas, sąnarių sutrikimai.
- Ačiū už pokalbį.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje https://tv.lrytas.lt.
