Per pastaruosius metus sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis daug inicijavo teisės aktų, kurie panaikino atsiradusias spragas, bet svarbių darbų nesumažėjo.
„Iš esmės užpildytos visos teisinės spragos, susidariusios sveikatos apsaugos sistemoje per pastarąjį dešimtmetį, ištaisytos teisinės ydos ir bėdos, į kurias nekreipė dėmesio ankstesniųjų Vyriausybių kabinetai“, - pripažino ministras V.Andriukaitis.
Ypač keblu buvo apraštyti sveikatos sistemos tinklą, bet Konstitucinis teismas palengvino šį darbą. Buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvoje turi veikti valstybinių įstaigų tinklas, kuris turėtų garantuoti nemokamų medicinos apsaugų teikimą.
Buvo žengtas dar vienas svarbus žingsnis– įtvirtintas valstybinų įstaigų prioritetas gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).
„Iki šiol buvo manyta - nesvarbu, kokios medicinos įstaigos yra, jos visos gali konkruoti ir pretenduoti į PSDF pinigus ir pagal sutartis teikti paslaugas. Tokiu būdu viešasis sektorius atsidurdavo neapmokamų virškvotinių paslaugų duobėje“, - pripažino ministras.
Tokiu būdu susidarė milžiniškos skolos, pernai jų nebeliko, kai iš Vyriausybės rezervinio fondo buvo paimta 40 mln. litų.
Įtvirtino valstybinės medicinos pirmumą
Sociologinės apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis gyventojų pritaria, jog sveikatos lėšos būtų skiriamos, visų pirma, valstybinėms gydymo įstaigoms. Net 71 proc. apklaustųjų pritarė šiam požiūriui, 12 proc. apklaustųjų prisipažino, kad neturi nuomonės, o 17 proc. apklaustųjų pasisakė prieš.
„Čia ne Andriukaitis, o visuomenė mano, kad viešieji resursai turi būti skiriami valstybinėms gydymo įstaigoms, tai rodo duomenys“, - tikino ministras.
Yra svarbūs taip pat įstatymų pakeitimai, susiję su viešųjų įstaigų finansavimo priroritetais, savivaldybių teise planuoti ir išdėstyti savo teritorijoje gydymo įstaigų tinklą.
„ Nors yra bandymų iškreipti Konstitucinio teismo nutarimą, matysime, kaip seksis Seime, bet mes savo įstatymines pareigas jau įvykdėme“, - pripažino V.Andriukaitis.
Nuo pernai birželio šalyje jau priimta 1300 teisės aktų, iš jų - 429 sveikatos apsaugos ministro įsakymai buvo fundamentalūs, nes įteisino naujus finansavimo mechanizmus, klasterių sistemas, taip pat buvo pateikti 84 sveikatos apsaugos įstatymų pakeitimai.
Lietuvos peizažas – liūdnas
Ministras V.Andriukaitis su savo komanda skyrė daug dėmesio ne tik teisėkūrai, buvo atliktas milžiniškas darbas, apibendrinęs Lietuvos gyventojų sveikatos būklę ir tendencijas.
Vyriausybės Strateginis komitetas pritarė, kad būtina koordinuoti skirtingus sektorius, nes toks darbas galėtų pagerinti Lietuvos sveikatos rodiklius.
„Praėjus 23 metams nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, atsidūrėme tragiškoje situacijoje. Kartu su Baltarusija, Ukraina, Rusija ir Kazachstanu esame vienoje grupėje, kur vidutinis gyvenimo trukmės indeksas smarkiai atsilieka nuo ES šalių vidurkio“, - apgailestavo ministras.
Kokios priežastys galėjo tai lemti? V.P.Andriukaitis įsitikinimu, taip atsitiko ne dėl sveikatos apsaugos sistemos trūkumų, o dėl visuomenės požiūrio į sveikatą. Tai lėmė, kad Lietuvos peizažas labai liūdnas.
Pavyzdžiui,1989-aisiais šalies gyventojų buvo 3,7 mln., nors jau tada pasigirsdavo balsų apie tautos genocidą. Dabar šalyje yra 2,9 mln. gyventojų, bet jau niekas dėl nieko nešaukia.
1989-aisiais gimtamumas 1000 gyventojų siekė 15,1, o mirtingumas 1000 gyventojų – 10,3, o natūralus gyventojų prieaugis sudarė plius 4,7. Dabar gimstamumo rodiklis – 10,2, mirtingumas – 13,7, o natūralus prieaugis – minus 3,5.
„Nuo 2004-ųjų natūralus prieaugis tęsiasi vis į minusą. Jei dar sudėsime, kiek per metus Lietuvoje atliekama abortų, o tai 6-7 tūkstančiai, emigracijos skaičių – kasmet emigruoja po 50-80 tūkstančių, jei dar įvertinsime nedarbo lygį – 13,4, jei įvertinsime ištuokų skaičių, skurdo riziką – visa tai rodo, kad esame kritinėje situacijoje“ , - teigė sveikatos apsaugos ministras V.Andriukaitis.
Tai nėra vien sveikatos apsaugos reikalas. Lietuva taip pat daug praranda žmonių dėl išorinių mirties priežasčių – traumų, skendimų, sužalojimų darbe, avarijų, nelaimingų atsitikimų, žūčių gaisre, apsinuodijimo alkoholiu.
„Per trejus metus sudėjus visas mirtis dėl išorinių priežasčių, kurios ištiko 18-64 metų gyventojus, iš Lietuvos pasitraukė į Anapilį Jonavos dydžio savivaldybė“, - tikino V.Andriukaitis.
Šie skaičiai negali nešokiruoti, nes tokių mirčių būtų galima išvengti, sumažinus alkoholio, tabako vartojimą, pagerinus mitybą, išvengus avarijų, traumų ir agresijos darbe.
Tokią situaciją lėmė įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, demografinės politikos nebuvimas, neturėjimas ilgalaikės politikos, kuri mažintų rizikos veiksnius, negalėjimas sumažinti alkoholio ir tabako prieinamumą.
„Tauta atsidūrė kryžkelėje, kurios negelbės vien sveikatos apsaugos politika, jei ieko nebus daroma, po 7-8 metų Lietuvos gyventojų skaičius dar labiau sumažės, o tai lems dar mažesnes įmokas“, - tikino V.Andriukaitis.
Ataskaitą apie visuomenės sveikatą ministras įteikė Vyriausybės vadovui, prezidentei, Seimo pirmininkei, nes tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
