„Dar neseniai šis sutrikimas buvo vadinamas sausų akių sindromu, tačiau dėl vykstančių sudėtingų procesų, kurie sukelia ne tik akies paviršiaus uždegimą, bet ir sutrikdo visą ašarų gamybos bei apytakos procesą, sausų akių sindromas 2013-aisiais pradėtas vadinti sausų akių liga“, – sako dr. Edita Puodžiuvienė, LSMU KK akių ligų klinikos gyd. oftalmologė, Kauno oftalmologų klubo pirmininkė. Pasak specialistės, sausų akių sindromas įgavo ligos statusą, tad, žinant, kad SAL yra lydima uždegiminio proceso, nepakanka slopinti tik simptomų – ją, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti.
Dirbantieji moderniai įrengtuose biuruose pastebi, kad ilgiau pabuvus darbe, ima perštėti akys, jos išsausėja, parausta – tai sauso patalpų oro ir įtempto ilgo darbo kompiuteriu sukelti simptomai. 1970 metais, pradėjus statyti taip vadinamas „stiklo dėžutes“, viešojoje erdvėje imtas naudoti Pasaulinės sveikatos apsaugos Organizacijos (PSO) suformuotas „nesveiko pastato sindromo“ terminas, kurio simptomai – odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas.
Tačiau akims kenkia ne tik kondicionieriai, ilgas televizoriaus žiūrėjimas, darbas kompiuteriu, ilgas vairavimas, kai dėl įtempto žiūrėjimo į kelią nemirksint akys išsausėja, bet ir jaunų moterų vartojami kontraceptiniai vaistai.
„Kaip parodė epidemiologiniai tyrimai, moterys dažniau nei vyrai kenčia dėl SAL. Šios ligos išsivystymui įtakos gali turėti ir hormonų, tokių kaip estrogenai, kiekio sumažėjimas. Moterims šių hormonų svyravimai ypač būdingi po menopauzės, nėštumo ar kūdikio žindymo laikotarpiu. Reikėtų nepamiršti, kad kontraceptinės piliulės taip pat gali sukelti akių sausumą, nes jose esantys hormonai keičia moters organizme esančių natūralių hormonų veiklą. Tyrimais įrodyta, kad sumažėjęs androgeno (hormonas, kurį turi abi lytys) kiekis taip pat gali turėti įtakos SAL išsivystymui“, – teigia dr. E. Puodžiuvienė.
SAL metu plonėja ašaros plėvelė, sumažėja akies optinės sistemos skaidrumas, todėl regėjimas gali pablogėti net 1,3 dioptrijomis. Ligos negydant galima sulaukti liūdnų pasekmių, nes užsitęsęs akies uždegimas kenkia ragenai: vystosi opos, didėja naujos infekcijos, sukeliančios akies randėjimus rizika, o tai gali baigtis neišgydomu regos pablogėjimu.
Moksliniame tarptautiniame klinikinių tyrimų ir klinikinės praktikos leidinyje „Ocular Surface“ paskelbta SAL kilmę ir gydymo gaires nustačiusios gydytojų grupės rezoliucija teigia, kad pagrindinė sausų akių ligos priežastis – per daug druskingos (hipertoninės) ašaros, todėl gydymo tikslas – apsaugoti ląsteles nuo druskų.
Medicininiais tyrimais nustatyta, kad geriausiai SAL gydo osmoprotektoriai, kurie natūraliai gaminasi žmogaus organizme. Daugiausia jų randama gyvybiškai svarbiuose organuose: širdyje, inkstuose, kepenyse, smegenyse.
Šios molekulės gaminasi ir sveikoje akyje: žmogaus ašaros pačios turi osmoprotektorių (L-karnitino, eritritolio, glicerolio), bet prasidėjus sausų akių ligai, jų nepakanka. Tuo remiantis buvo iškelta hipotezė, kad papildomas osmoprotektorių sulašinimas gali būti veiksmingas kovojant su šiuo sutrikimu.
Druskų kiekio ašarose neįmanoma koreguoti jokiais lašais, nes jų poveikis trunka vos kelias minutes, bet atlikti tyrimai patvirtina, kad osmoprotektorių lašinimas patikimai apsaugo akies paviršiaus ląsteles.
Įrodyta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas uždegimas, užtikrinama nuolatinė ragenos apsauga, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta. Šiandien jau patvirtinta, kad osmoprotekcinėmis savybėmis pasižyminčios skirtingos organinės dalelės turi skirtingą poveikį, tad keli osmoprotektoriai kartu veikia daug geriau nei po vieną. Daugiau informacijos skelbiama sveikaakis.lt
Gydymas osmoprotektoriais iš esmės skiriasi nuo simptominio gydymo įprastais vandeniniais lašais. Gydant šiuo būdu slopinami ne ligos simptomai, bet stabdomas pats ligos mechanizmas ir užkertamas kelias uždegimo vystymuisi: osmoprotektoriai kaupiasi ląstelėse, jose išlaiko reikalingą vandens koncentraciją, taip ląsteles apsaugodami nuo sunaikinimo. Prasidėjus osmoprotekcijai, įsijungia atstatomieji akies paviršiaus ir ašarų aparato procesai: ašara vėl turi visus ašarai privalomus komponentus – subalansuotą vandens–druskų kiekį, muciną (gleivinį audinį), lipidus ir imuninę ašaros sistemą sudarančius baltymus.
SAL yra mūsų gyvenimo būdo pasekmė, todėl norint turėti sveikas akis nekeičiant gyvenimo būdo, osmoprotektorius reikėtų vartoti visada, kai esame šios ligos simptomus galinčioje sukelti aplinkoje. Kalbėti apie pripratimą prie osmoprotektorių būtų tas pats, kas kalbėti apie pripratimą prie deguonies: osmoprotektoriai – būtina gyvybingų ir sveikų akių sąlyga.
