Ar sveikos jūsų pėdos?

Iššokę kauliukai, įaugęs nagas ar plokščiapėdystė – tai tik dalis problemų, iškylančių netinkamai prižiūrint pėdas ar avint netikusią avalynę.

Problemų dėl pėdų turi kas trečias žmogus. Vienos problemos būna įgimtos – dažniausiai jos išsprendžiamos dar vaikystėje. O kitos atsiranda augant ar senstant. Dažniausiai jų galima išvengti.

Didžiulis piršto skausmas, raudonas bei ištinęs piršto kraštas, kartais – pūliai. Taip pasireiškia įaugusio nago problema.

Nagas gali įaugti dėl kelių priežasčių: dėl įgimtos linkusios įaugti jo formos, netaisyklingai karpomų nagų ir spaudžiančios avalynės, traumos.

Dažniausiai nukenčia didysis kojos pirštas ir dažniau – išorinė nei vidinė pusė. Kiti pirštai pažeidžiami labai retai.

Neretai žmonės bando patys išspręsti šią problemą – jie bando iškirpti nagą. Bet be gydytojo pagalbos išspręsti įaugusio nago problemos neįmanoma.

Operacija nėra sudėtinga, žmogus jau kitą dieną po jos gali sportuoti.

Nenorintiems turėti tokių bėdų gydytojai pataria nagus karpyti tiesiai – neužlenkti nago šonų, nesuapvalinti kraštų.

Jei ant antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų paviršių nuolat atsiranda nuospaudų, gali būti, kad jus kamuoja pėdų sausgyslių balanso sutrikimas. Dėl jo pirštai sulinksta ir įgyja plaktuko formą.

Sulinkusių pirštų paviršius nuolatos trinasi į batus, dėl to ir susidaro nuospaudos.

Dažniausiai ši bėda užklumpa dėl pakitimų, besivystančių žmogui senstant.

Ši problema taip pat ištaisoma atliekant nesudėtingą operaciją – jos metu koreguojamas minkštųjų audinių sausgyslių balansas, ištiesinami pirštai.

Jei apima deginantis skausmas antrojo, trečiojo, ketvirtojo pirštų srityse, gydytojas gali diagnozuoti vadinamąją Mortono neuromą. Taip atsitinka nuolat traumuojant tarp padikaulių esantį nervą. Sustorėjęs nervas ir skleidžia deginančio pobūdžio skausmus.

Šią problemą dažniausiai galima išspręsti vaistais. Bet jei tai nepadeda, operuojama.

Smailianosė aukštakulnė avalynė taip pat didina traumatologų ortopedų kontingentą.

Tokie batai ypač traumuoja pėdos sąnarį, esantį tarp didžiojo piršto ir pirmojo padikaulio. Ilgai traumuojant šį sąnarį, vystosi problema, vadinama iššokusiais kauliukais.

Ši problema išsivysto ir vyresniems žmonėms, tačiau dėl to, kad jų didžiojo piršto sąnarys neretai būna pažeistas artrito.

Tokios deformacijos – dažnas vienos giminės bruožas. Polinkis sirgti yra paveldimas.

Vystantis ligai, iš pradžių tampa sunku vaikščioti avint aukštakulnius, o vėliau – ir avalynę normalia pakulne.

Pėdos vidinėje pusėje vis ryškėjantis ir didėjantis kauliukas sukelia skausmą. Be to, pėdos būna praradusios gražią formą, o iššokę kauliukai nuolat gadina batus.

Ligos gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir skausmo intensyvumo.

Kuo deformacija didesnė ir sudėtingesnė, tuo operacija sunkesnė. Geriausia operuoti esant pradinėms stadijoms, kada tik pastebima, jog pėda pradėjo krypti, išryškėjo kauliukas ar atsirado skausmai.

Maždaug kas trečio suaugusiojo pėda – plokščia.

Tai problema, taip pat pastebima akimi. Galima net namuose atlikti paprastą testą – pastatyti šlapią koją ant sausų grindų. Jei ant kieto paviršiaus atsispaudžia visa pėda, vadinasi, ji yra plokščia. Sveikos pėdos vidinė pusė turi nesiekti žemės paviršiaus.

Be to, plokščiapėdystę lydi pėdos, čiurnos sąnario skausmai.

Iš pradžių problemą rekomenduojama spręsti į batus dedant specialius ortopedinius įdėklus. Bet jei plokščiapėdystė progresuoja, operacija neišvengiama.

Plokščiapėdystė atsiranda ne tik dėl paveldimos pėdos struktūros, bet ir įgyjama.

Kuo didesnis svoris tenka pėdai ir kuo mažiau žmogus juda, tuo didesnė tikimybė plokščiapėdystei vystytis.

Nei vaikams, nei suaugusiems gydytojas nepataria vaikščioti basiems kietu paviršiumi.

Vaikščiojimas basomis žeme arba žole stiprina pėdą, nes dirba raiščiai, sausgyslės, raumenys. O jei žengiama kietu paviršiumi, ji traumuojama.

Kulno skausmai – dažniausiai vidutinio amžiaus neveiklių ir svorio priaugusių moterų skundai.

Įprastai šis skausmas kamuoja tiktai atsikėlus žengiant pirmus žingsnius. Išsivaikščiojus kulno skausmas mažėja. Bet jei žmogus prisės pasėdėti, atsistojus jį vėl kamuos kulno skausmas.

Šie požymiai leidžia įtarti raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimą. Liaudiškai ši liga vadinama kulno pentinais.

Įveikti šią bėdą padeda vaistai ir speciali mankšta. Gydytis teks ilgai. Bet jei tai nepadeda, operuojama.

Visiems, norintiems vaikščioti be skausmo bei nepatirti bėdų pirmiausia patartina avėti tinkamą avalynę – nespaudžiančią pėdos, neaukšta 3-5 centimetrų pakulne, patogią.

Vakarais pėdoms reikėtų negailėti dėmesio – jas prausti, tepti kremais, daryti voneles.

Ir nedelsti, atsiradus problemoms. Kuo anksčiau gydytojai pamatys pėdos problemą, tuo lengviau ir greičiau ją įveiks.