Pavasario prieš aštuonerius metus Angelė nenori ir prisiminti. Gamta buvo kupina gyvybės, o ji, tuomet 46 metų moteris, jautėsi lyg įsėdusi į mirties traukinį, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
„Užčiuopiau gumbelį krūtyje. Bet nemaniau, kad tai kas nors blogo – girdėjau, jog moterims prieš menopauzę krūtyje gali atsirasti įvairių sukietėjimų“, – pasakojo A.Sendzikienė.
Pas gydytoją ji nuėjo ramia širdimi, bet po tyrimo ultragarsu gavo siuntimą pas onkologus. Jie atliko naujus tyrimus, biopsiją.
Šokas, ašaros, siaubas – tik švelnūs žodžiai, palyginti su tuo, ką Angelė patyrė išgirdusi krūties vėžio diagnozę.
„Tuomet buvau pasirašiusi mirties nuosprendį. Nuvažiuodavau į mišką ir ten išsiverkdavau, išsišaukdavau – išliedavau visas emocijas“, – akistatos su liga etapą prisimena kaunietė.
Į vėžes ją vėl pastatė gydytojai. „Puikūs gydytojai. Nors tuomet jie atrodė per griežti, dabar suprantu, jog to reikėjo. Jie neguodė manęs, o griežtai liepė neverkšlenti ir jėgas skirti gydymuisi. Susiėmiau ir nusiteikiau gyventi toliau“, – pasakojo kaunietė.
Pradėjus gydytis, kaip sako Angelė, prasidėjo pragaras žemėje. Trečiosios stadijos vėžiu susirgusiai moteriai pirmiausia buvo skirti trys chemoterapijos kursai. Po to – operacija ir dar šeši agresyvios chemoterapijos kursai.
„Po kiekvieno kurso norėdavau mirti. Savaitė po chemoterapijos būdavo ištrinta iš gyvenimo“, – sakė moteris.
Po to buvo gydymas spinduliais, o jam pasibaigus – hormonų terapija. Ji truko penkerius metus.
„Kai susirgau, kažkas užsiminė, kad gyvensiu metus ar porą. Nuo diagnozės praėjo aštuoneri metai. Nesakau, kad esu pasveikusi nuo vėžio – sakau, jog dabar ligos atoslūgio stadija. Žinau, kad ji gali bet kada pabusti iš letargo miego“, – kalbėjo A.Sendzikienė.
Palaikymo kaunietė sulaukė ne tik iš šeimos. Gydydamasi sanatorijoje A.Sendzikienė susipažino su moterimis, kurias užklupo tokia pat bėda.
„Jos buvo nepraradusios optimizmo. Ir aš tuo užsikrėčiau. Dabar žinau, kaip svarbu iš kitų pasisemti ne tik žinių, patirties, bet ir šviesaus požiūrio į gyvenimą“, – pasakojo Angelė.
Onkologinėmis ligomis sergančios moterys susibūrė į draugiją „Eivena“ – bendrauja, dalijasi žiniomis, naujienomis, patirtimi, suteikia vilties naujokėms.
Angelė neslepia, kad su kai kuriomis likimo draugėmis jau teko atsisveikinti. „Bet jos liko gyvos atmintyje“, – tikino moteris, kuriai likimas nepagailėjo skaudžių išbandymų.
Prieš metus jai teko palaidoti nužudytą sūnų. Moteris manė, jog po ilgalaikių išgyvenimų vėžys atsinaujins, bet liga tyli. Kaip sako Angelė, miega letargo miegu.
Dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje – krūties vėžys. Sumažinti sergamumą šia liga mažai galimybių, bet tikrai galima sumažinti mirštamumą nuo krūties vėžio. Apie tai – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos instituto vadove profesore Elona Juozaityte.
– Kiek moterų kasmet užklumpa krūties vėžys? Ar šios ligos atvejų daugėja?
– Pasaulyje kasmet nustatoma per milijoną naujų krūties vėžio atvejų. Pavyzdžiui, 2008 metais diagnozuota 1,38 milijono naujų atvejų – 23 proc. visų moterų onkologinių ligų.
Apskaičiuota, jog JAV krūties vėžiu per gyvenimą suserga viena iš 8, Kanadoje – viena iš 9, Anglijoje – viena iš 12 moterų.
Lietuvos moterų sergamumas krūties vėžiu yra maždaug perpus mažesnis nei Prancūzijos, Olandijos ar Suomijos. Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų, ir ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra.
– Ar ši liga labai agresyvi? Kokios moterų galimybės gyventi?
– Iš visų piktybinių ligų mirštamumas nuo krūties vėžio pasaulyje yra penktoje vietoje. Mirštamumą pirmiausia lemia tai, kada liga nustatoma.
Pažangiose šalyse mirštamumą nuo krūties vėžio gerokai sumažino atrankinės moterų patikros programos, visuomenės informavimas apie vėžio rizikos veiksnius ir ankstyvą diagnostiką. Tai svarbu, nes galimybės sumažinti sergamumą yra labai ribotos.
Lietuvoje taip pat pastebima teigiamų tendencijų – dėl mamografinės krūties vėžio patikros ankstyvos diagnozės atvejų daugėja, bet vis dar neretai nustatomas ir vėlyvos stadijos vėžys. Tikimės, kad patikros programa ir galimybė kiekvienai pacientei skirti jai tinkamiausią gydymo metodą sumažins Lietuvos moterų mirštamumą nuo šios ligos.
– Kada didesnė rizika susirgti krūties vėžiu?
– Yra žinoma, kad vyresnės moterys serga dažniau nei jaunos, taip pat daugiau rizikuoja negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi. Krūties vėžio rizika padidėja moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti ir toms, kurių menopauzė prasidėjo vėliau. Tai susiję su estrogenų gamyba.
Įtakos krūties vėžiui išsivystyti gali turėti ir egzogeniniai estrogenai, kurių yra kontraceptiniuose vaistuose ir pakaitinės hormonų terapijos preparatuose. Be to, krūties vėžį gali nulemti gyvensena – po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.
5–10 procentų krūties vėžio atvejų yra paveldimi. Jeigu moteriai nustatomi genetiniai pokyčiai, ji dažniau serga abiejų krūtų vėžiu, padidėja ir kiaušidžių arba storosios žarnos vėžio rizika. Nustačius šių genų mutacijas galima siūlyti moterims profilaktiškai pašalinti abi krūtis, kiaušides.
– Kokie požymiai turi paskatinti kreiptis į gydytoją?
– Pagrindinis ligos požymis – krūtyje užčiuopiamas kietas neskausmingas darinys. Tačiau darinys neretai apčiuopiamas tuomet, kai liga jau yra pažengusi ar išplitusi. Todėl rekomenduojama moterims nuolat tikrintis.
Pagal atrankinę mamografinės patikros programą 50 metų sulaukusioms moterims kas porą metų atliekamas tyrimas mamografu. Tai leidžia užtikti auglį, kai jis dar neapčiuopiamas. Ir, žinoma, gerokai sėkmingiau gydyti.
Nors savityra ir nėra tikslus metodas, nereikėtų jos pamiršti.
– Kuo svarbi tiksli diagnostika? Ar tai turi įtakos gydymui?
– Krūties vėžio diagnostika nuolat tobulėja. Skaitmeninė mamografija padeda naviką nustatyti anksti, o magnetinio rezonanso tomografijos tyrimais pavyksta atskleisti, kiek navikas yra išplitęs, ir padėti gydytojams ir ligonei spręsti, kokia turėtų būti operacija.
Vėžio diagnozė patvirtinama morfologiškai, tai yra atlikus biopsiją, kai specialia adata tyrimams paimamas audinių stulpelis. Jų morfologinis tyrimas – pats svarbiausias metodas patvirtinant krūties vėžį.
Norint įveikti vėžį labai svarbu žinoti ir krūties vėžio ląstelių biologines savybes – mat skirtingas ląsteles galima veikti specifiniais vaistais. Tai sužinoti taip pat padeda biopsija.
Kauno klinikų Rentgeno skyriaus vadovės Eglės Jonaitienės teigimu, biopsija dėl krūties vėžio atliekama prieš operaciją, taip pat tais atvejais, kai dariniai krūtyse gydytojams neaiškūs, arba tais atvejais, jei operacija tuo metu negalima.
„Ištyrus audinius paaiškėja, koks auglys – gerybinis ar piktybinis, kiek jis agresyvus, kokios jo augimo prognozės. Tai žinodami gydytojai sprendžia, kokios apimties operacija bus atliekama, koks gydymas reikalingas moteriai“, – sakė E.Jonaitienė.
Tyrimas – tai nedidelė intervencija į kūną, atliekama taikant skausmo malšinimo priemones. Atlikus nedidelį pjūvį į krūtį įleidžiama adata ir iš didesnių ar mažesnių, kartais net neapčiuopiamų ligos židinių paimama medžiagos tyrimams. Visi veiksmai stebimi kontroliuojant rentgenu arba mamografu.
„Po šio tyrimo moterims dažniausiai lieka tik didesnė ar mažesnė kraujosruva“, – tikino E.Jonaitienė.
Pasak gydytojos, adatų, kurios naudojamos biopsijai, pakanka.
Bendrovė „Roche Lietuva“ jau šeštus metus šalies ligonines remia adatomis krūties vėžio biopsijai.
Šis tyrimas atliekamas visoms moterims, kurioms jo reikia. Tai leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir palengvina gydytojų darbą.
