Vilniuje įvykęs 10-asis Europos dermatoonkologijos draugijos (EADO) kongresas suteikė vilčių ir mūsų šalies pacientams.
Naujos žinios apie melanomos ankstyvąją diagnostiką ir gydymo būdus – tema, kuriai nėra abejinga vilnietė verslininkė Rasa Martens (38 m.). Ji viena asociacijos „Onkologija.lt“ steigėjų.
Prieš keletą metų šia liga susirgusi moteris savo internetiniame dienoraštyje atvirai rašė, kad ši diagnozė pribloškė ir privertė susimąstyti.
„Melanoma – ne liga, kuri savaime praeitų, o odos vėžys. Kol nenutinka bėda, nežinai, kas tai per liga. Melanoma ypatinga tuo, kad jos įmanoma išvengti saugantis nuo saulės spindulių“, – kalbėjo restorano ir viešbučio „Mabre“ savininkė.
R.Martens augo tais laikais, kai noras įdegti iki bronzinio atspalvio daugeliui žmonių buvo susukęs galvą.
Jaunystėje ne kartą smarkiai nudegusi Rasa po daugelio metų pastebėjo įtartiną apgamą ir ne juokais sunerimo. Melanomos diagnozė jai buvo netikėta.
Įveikusi šią ligą vilnietė nutarė savo patirtimi dalintis su kitais. Kartais net mažai pažįstamam žmogui R.Martens nepraleidžia progos paaiškinti, kad apgamas – ne smulkmena, tad reikia pasitikrinti.
„Visi žmonės turi apgamų, bet jeigu paklaustume savo draugų ar pažįstamų, ar jie buvo pasitikrinti pas odos gydytoją, dažniausiai išgirstume neigiamą atsakymą. Tokiais atvejais visada sakau: „Aš taip pat netikėjau, kad man kada nors taip atsitiks“, – pasakojo R.Martens.
Toks prisipažinimas ištirpdo nepasitikėjimą. Kai kurie žmonės, kuriems Rasa patarė apsilankyti pas gydytoją, vėliau į jos biurą atėjo su gėlėmis ir dėkojo už pagalbą.
Daug laiškų moteris yra gavusi ir iš nepažįstamų žmonių, kurie, perskaitę jos internetinį dienoraštį, dėkojo už tai, kad privertė atkreipti dėmesį į apgamus.
„Pati sunerimau tik tada, kai pastebėjau keistą apgamą. Tik tada ėmiau domėtis pasekmėmis. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie dalykus, kurie gali kainuoti gyvybę“, – sakė R.Martens.
Keliauti mėgstanti verslininkė neužmiršta į kelioninį krepšį įsidėti apsauginių priemonių nuo saulės spindulių, kurie skatinta piktybines odos ligas.
Šviesų odos tipą paveldėjusi moteris daug dėmesio skiria tinkamiems drabužiams – šiltuoju metų laiku ji velkasi marškinius ilgomis rankovėmis – mėgsta ilgus sijonus ir kelnes, kad odą pasiektų kuo mažiau saulės.
Rasa neužmiršta ir saulės akinių, kurie saugo nuo melanomos susidarymo akių tinklainėje.
„Rašydama dienoraštyje apie melanomą norėjau būti kam nors naudinga. Tokia informacija kur kas reikalingesnė nei pasakojimai apie tai, kokią rankinę ar drabužį įsigijai.
Juk dažnai moterys mėgsta apie viską pasakoti, maudytis visuomenės dėmesio spinduliuose, bet užmiršta pasakyti tai, kas yra svarbiausia“, – sakė R.Martens.
Prieš dešimt metų į Europos Sąjungą įstojusi Lietuva prisijungė ir prie Euromelanomos dienos akcijos. Šiemet ši diena sutapo su Lietuvoje vykstančiu EADO suvažiavimu.
Euromelanomos dienos Lietuvoje koordinatorė profesorė Matilda Bylaitė-Bučinskienė teigė, jog melanoma sergančių žmonių šalyje daugėja.
„Nors pastaruoju metu daugiau nustatoma ankstyvos melanomos stadijų, nemažėja ir išplitusios ligos stadijų.
Tai rodo, jog ne vienas melanoma susirgęs žmogus delsia ar bijo kreiptis į gydytoją, o gal neįtaria, kad mažas apgamas gali būti klastingos ligos pradžia“, – sakė profesorė M.Bylaitė-Bučinskienė.
Nuo 2008-ųjų, kai Lietuvoje pirmą kartą surengta Euromelanomos diena, patikrinti 7366 pacientai.
Iš jų 38 buvo įtarta odos melanoma, apie 250 atvejų – odos navikas (plokščialąstelinis ar bazalinių ląstelių vėžys), dar 700 buvo aptikta netipinių apgamų, kuriuos patarta šalinti.
Nė viena odos vėžio forma nesukelia simptomų. Jei žmogus mato tik didėjantį tamsų darinį ant odos, jeigu toks darinys yra nugaroje, klastinga liga gali būti ilgai neaptikta.
Tad bent kartą per mėnesį žmogus turėtų atidžiau apžiūrėti savo apgamus ir kilus įtarimui nedelsdamas kreiptis į gydytoją.
Lietuvoje atlikta studija parodė, kad daugiausia odos darinių aptinka pats žmogus arba jo sutuoktinis, nes mato savo artimąjį nusirengusį.
Sunkumai, kurie iškyla išgirdus diagnozę apie odos vėžį ir melanomą, įveikiami. Tai priminė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, prieš kelias savaites sveikindamas Vilniuje susirinkusius Europos dermatoonkologijos draugijos narius.
Ministras prisipažino, kad ši tema jam ypač skaudi, nes dėl melanomos prieš 15 metų neteko artimo draugo, kuriam buvo netinkamai išoperuotas odos apgamas.
Praėjus trejiems metams po operacijos draugas mirė.
„Man buvo skaudu laidoti draugą, kuris galėjo pasveikti“, – apgailestavo ministras.
V.P.Andriukaitis pasakojo ir apie kitą atvejį, kai laiku nustačius melanomą jo mokytojas gydytojas onkologas Viktoras Kutorga neteko akies, bet galėjo dar daug jėgų skirti mokslui. Nors prognozės nebuvo optimistinės, jis sugebėjo įrodyti, kad melanomą įmanoma sustabdyti.
„Šie pavyzdžiai rodo, kad nedidelė dėmelė gali būti labai klastinga. Privalomojo sveikatos draudimo fondo galimybės dar nėra didelės, bet sieksime, kad Lietuvos žmonės gautų šiuolaikinį gydymą ir turėtų viltį pasveikti“, – teigė ministras.
Daugiau nei 700 gydytojų ir mokslininkų kelias dienas Vilniuje svarstė, kokių imtis veiksmų kovai su odos vėžiu ir melanoma.
EADO suvažiavimui neatsitiktinai pasirinkta Lietuva – viena Baltijos valstybių.
Šio suvažiavimo organizatoriai siekė didinti naujų gydymo metodų prieinamumą, jie tikisi, kad tokia terapija Lietuvoje taip pat greitai bus kompensuojama.
Iš Marselio (Prancūzija) į Vilnių atvykęs Europos dermatoonkologijos draugijos prezidentas profesorius Jeanas Jacques’as Grobas sakė, jog yra efektyvių vaistų, gydančių išplitusią melanomą ir stabdančių ligos vystymąsi.
„Melanoma nėra dažniausiai pasitaikantis vėžys, bet nuo šios ligos visoje Europoje miršta daug žmonių.
Labai svarbu mažinti pavojingų veiksnių poveikį – riboti buvimą saulėje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Tai ypač svarbu žmonėms, turintiems šviesią odą ir plaukus. Manau, Lietuvoje tokių žmonių yra nemažai“, – priminė profesorius J.J.Grobas.
Tiubingeno (Vokietija) universiteto profesorius Clausas Garbe neslėpė, kad melanoma – priežastis, dėl kurios miršta daug darbingo amžiaus žmonių.
Ieškant efektyvių vaistų į pagalbą onkologams atėjo mokslininkai.
Daug vilčių teikia tyrimai, padėję sukurti naują gydymo metodą – tikslinę terapiją, kai į mutavusius baltymus įvedamos specifinės molekulės.
Europoje jau įregistruoti du tokie preparatai, o JAV, be šių dviejų vaistų, artimiausiu metu bus įregistruotas dar vienas medikamentas.
„Ateityje galėsime taikyti mišrius gydymo metodus pacientams, kuriems dėl melanomos išplito metastazės.
Palyginti su klasikine chemoterapija, mišrusis gydymo metodas yra mažiau toksiškas, dar vienas privalumas – naviko nykimas padidėja nuo 50 iki 80 proc. atvejų. Daugelyje Europos valstybių tokie vaistai yra ne tik registruoti, bet ir kompensuojami“, – sakė profesorius C.Garbe.
Pastaruosius ketverius metus Lietuvos pacientai, sergantys išplitusia melanoma, gydomi šiuolaikiniais metodais, nes Europos Sąjungoje registruotos indikacijos, kada galima taikyti naujus medikamentus.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas įsitikinęs, kad Lietuvos medikai pasiruošę inovatyviai medicinai, nes galima ištirti ir molekulinę, ir genetinę piktybinio naviko sandarą.
Tokia galimybė šalyje taikoma nustačius agresyvią melanomą, kai aptinkama specifinė mutacija.
Tačiau naujausi medikamentai Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, neprieinami be valstybės pagalbos.
„Tokie pacientai, kuriems reikia pažangiausio gydymo būdo, sudaro 45–50 proc. atvejų, kai melanoma yra išplitusi.
Jeigu pavyks sumažinti melanomos metastazių atvejų, sutaupysime daugiau lėšų. Visi šiuolaikiniai metodai yra žinomi mūsų šalies onkologams. Mes stengiamės neatsilikti, tačiau kol kas tokias priemones galėjome taikyti tiktai dalyvaudami klinikiniuose tyrimuose“, – teigė chemoterapeutas A.Česas.
Penki požymiai, kai būtina konsultuotis dėl apgamo
Lietuvos medicinos studentų asociacija parengė projektą „Kardas“ ir ragina kreiptis į gydytoją, jei kuri nors kūno dėmelė atitinka bent vieną iš šių požymių.
Kitimas. Apgamas kinta (didėja, kinta spalva, forma, susidaro pakilimas, pradeda niežėti, kraujuoti) arba atsiranda naujas apgamas.
Atspalvis. Apgamo spalva netolygi, skirtingų atspalvių, su raudonomis ar baltomis dėmelėmis.
Ribos. Apgamo kraštai netaisyklingos formos, karpyti, susilieję.
Dydis. Didesnis nei 6 mm (pieštuko trintuko skersmuo būna apie 6 mm) apgamas.
Asimetrija. Viena apgamo pusė ne tokia pati kaip kita.
Naujovėms turėtų būti atviresni keliai
Vytenis Povilas Andriukaitis
Sveikatos apsaugos ministras
„Gera žinia, kad Lietuvoje medikamentai onkologiniams ligoniams kompensuojami 100 procentų. Kita vertus, inovatyvios medicinos atėjimas į Lietuvą galėtų būti kur kas greitesnis, jei pavyktų padidinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas.
Pirmas žingsnis jau žengtas – išplitusiai melanomai gydyti preparatas įtrauktas į Kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą.
Šiemet tokiam preparatui skirta lėšų. Tikimės, kad šių metų trečiąjį ketvirtį vaistai atsidurs Kompensuojamųjų vaistų sąraše.“
