Šios pacientės istorija – neeilinė. Prieš ketverius metus Kretingos pedagogei diagnozavus onkologinę ligą, taikant spindulinę terapiją išsivystė radiacinis žarnyno uždegimas bei nepraeinamumas. Medikams teko atlikti tris žarnyno operacijos, jų metu buvo pašalinta didžioji dalis plonosios žarnos.
„Plonoji žarna – labai svarbi žarnyno dalis, kurioje į kraują rezorbuojasi visos žmogaus organizmui reikalingos su maistu patekusios medžiagos. Jeigu dėl kokių nors priežasčių tenka pašalinti didžiąją žarnyno dalį, medžiagos negali rezorbuotis, ligoniui gresia išsekimas ir mirtis nuo bado“, - lrytas.lt sakė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, profesorius Limas Kupčinskas.
Gyvenimas virto kančia
Moteris nesugebėjo maitintis įprastu būdu. Kad ir ką ji suvalgytų, plonosios žarnos likučiai nesugebėjo įsisavinti maistinių medžiagų.
„Mane labai pykindavo, ką suvalgydavau – tą išvemdavau. Nuolatos žingsniuodavau į tualetą, buvau įkalinta namuose, niekur negalėjau išeiti. Teko atsisakyti mėgstamo darbo, skaudama širdimi savo ranka parašiau prašymą atleisti“, - pasakojo moteris.
Organizmui nesugebant įsisavinti maistingų medžiagų moteriai grėsė mirtis iš bado. Vienintelis išsigelbėjimas buvo specialūs į veną lašinamo skysto maisto mišiniai. Jie itin brangūs – dienos norma kainuoja 180 litų. Pedagogė pripažino – iš kuklių pajamų sugebėjusi įsigyti vos kelis maišelius su skystu maistu, ją šelpė giminės, artimieji bei kaimynai – verslininkai.
Neįgalia tapusi moteris vis labiau silpo. Jos gyvybę palaikydavo Klaipėdoje atliekamos procedūros – jų metu buvo lašinamas donoro kraujas. Moteris kentė nuo dehidratacijos, skysčiai pasišalindavo viduriuojant. Ligonei namuose teko gyventi su nuolatos prijungta lašeline.
„Vienu metu net keturis mėnesius gulėjau prikaustyta prie lovos. Vėliau teko iš naujo mokytis vaikščioti, kaip naujagimis šliaužiau grindimis, bandžiau atsistoti įsikibusi į sienas ir vaikštynę“, - pasakojo pacientė.
Apmokėjo ligonių kasos
Į Kauno klinikas moteris pateko šių metų pradžioje sverdama vos 35 kilogramus. Nors daugelis prognozavo liūdną baigtį, Kauno medikams ne tik pavyko pastatyti pacientę ant kojų, bet ir grąžinti gyvenimo pilnatvės džiaugsmą.
„Mums pavyko iš Ligonių kasų gauti finansavimą gyvybiškai reikalingam maitinimo mišiniui pirkti, taip pat specialiam dozatoriui, kuris šį mišinį leidžia tiesiai į kraujotakos sistemą. Toks prietaisas – kol kas pirmasis Kauno klinikose“, - sakė Gastroenterologijos klinikos docentė Aida Žvirblienė.
Beveik du šimtus litų kainuojanti maitinimo mišinio dozė ligonei lašinama maždaug 16 valandų per parą.
„Pacientei nereikės visą šį laiką praleisti lovoje, būti prikaustytai su lašelinės. Kuprinėje telpantis maišas su maitinimo mišiniu ir dozatorius žmogui leidžia gyventi visavertį gyvenimą – tvarkytis namuose, išeiti į lauką, lankytis renginiuose. Medicinos literatūroje minima, jog taip maitinamas žmogus išgyvena net 30 metų“, - sakė docentė A.Žvirblienė.
Prietaisas veikia gana paprastai. Kontroleriuojamas siurbliukas iš plastikinio maišo ilga žarnele per kateterį tiekia maistingąsias medžiagas ligoniui. Sistemos valdymas gana paprastas, žmogus gali pats dozuoti maisto padavimą, ekrane matyti, kiek laiko į kraujotakos sistemą bus tiekiamas mišinys.
Viltis sunkiems ligoniams – valstybės finansavimas
„Anksčiau tokie ligoniai būdavo prikaustomi prie lovos, o apie visavertį gyvenimą nebūdavo net kalbos. Maitintis negalintys ligoniai būdavo tiek artimųjų, tiek medikų nurašomi, jie žūdavo dėl mitybos nepakankamumo, badavimo“, - lrytas.lt sakė Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius L.Kupčinskas.
Klinkos vadovas prisiminė pirmąsias maitinimo sistemas matęs prieš penkiolika metų, stažuodamasis Jungtinėse Amerikos valstijose. L.Kupčinskas džiaugėsi, kad gyvybiškai svarbi technologija pagaliau atkeliauja ir į Lietuvą.
Į Kretingą grįžtanti pacientė pripažįsta – Ligonių kasos brangiam maisto mišiniui pirkti lėšų skyrė tik pusmečiui. Kas bus ateityje, moteris dar nežino.
„Be valstybės, Ligonių kasos paramos, ligoniai, kuriems reikalingas toks maitinimas, neišsivers. Neįgalumo pensiją gaunančiam žmogui nepakanka lėšų pirkti mišiniams, kurie yra pakankamai brangūs. Juk reikia lėšų ne vien šiam maistui, bet ir kitiems vaistams pirkti“, - sakė docentė A.Žvirblienė.
Lrytas.lt žiniomis, šiuo metu Ligonių kasos kompensuoja maitinimą 4 ligoniams. Preliminariais skaičiavimais, šalyje žmonių, kurių gyvybes išgelbėtų brangūs mišiniai, yra apie 40.
