Šios informacijos nepatvirtino jokie oficialūs šaltiniai, tačiau sulaukti iš jų informacijos apie 61 metų V.Putino ligą, kokia ji nebūtų, - nerealu. Pagal nerašytą Rusijos valdžios tradiciją informacija apie rimtą prezidento ligą neskleidžiama. Gydytojai pasirašo labai griežtą slaptą sutartį ir nuolat yra kontroliuojami.
Internete rašoma, kad V.Putinui sarkoma pažeidė stuburą. Gandą paskleidęs dvasininkas teigia, kad V.Putino būklė labai rimta, ir ragina rengtis blogiausiam.
Ilgai nerado skausmų priežasties
Apie retą ligą sarkomą daugelis išgirdo tuomet, kai ja susirgo rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Ketverius metus ji kentė kojos skausmus, tačiau priežasties nerado jokie gydytojai. Kai galiausiai atsitiktinai buvo nustatyta sarkoma, metastazės buvo jau išsisėjusios plaučiuose, netoli širdies.
„2005-aisiais gruodžio 12-ąją, jau iškritus pirmajam sniegui, lemtis mane apdovanojo dviem ypatingais trofėjais: ryte sužinojau, kad sergu vėlyvos stadijos itin piktybiška sarkoma, o vakarop man pranešė, kad gavau Nacionalinę premiją", - tai tik gabalėlis citatos iš paskutinio J.Ivanauskaitės laiško žmonijai.
Rašytoja buvo gydoma Švedijoje, vėliau – Vilniuje. Jos gyvybė užgeso 2007 metų vasario 17 dieną. J.Ivanauskaitei buvo 45 metai.
Liga – chameleonas
„Sarkoma - tai labai reta ir klastinga liga. Įvairiais duomenimis, ja serga tik vienas-du procentai iš visų onkologinių ligonių.
Pavyzdžiui, JAV, kur gyvena 300 mln. žmonių, sarkoma kasmet diagnozuojama 8-9 tūkstančiams žmonių. Pusė jų miršta per pirmus metus“, - sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Spindulinės ir medikamentinės terapijos centro vadovas dr. Eduardas Aleknavičius.
Sarkomos – tai atskira onkologinių ligų grupė. Jos vystosi iš kitokio tipo audinių nei visi kiti navikai. Dėl to sarkomą sunku gydyti, jos eiga ne tokia prognozuojama, kai kitų onkologinių ligų.
Šios ligos rūšių yra labai daug, tad po vienu pavadinimu slepiasi daugybė susirgimų, kai kada po šios ligos skėčiu patenka ir ne visai aiškūs atvejai.
Kita šios ligos ypatybė – ji užklumpa jaunesnius žmones nei kitos piktybinės ligos.
Kitais navikais – prostatos, plaučių, krūties, storosios žarnos ir daugybe kitų daugelis ligonių (per 70 proc.) suserga peržengę 60 metų slenkstį. O susirgusiųjų sarkoma amžius– jaunesnis. 20 proc. ligonių sudaro tie, kurie nėra sulaukę 40 metų, 30 proc. - 40-60 metų ir 50 proc. - tie, kuriems per 60 metų.
Ši liga- chameleonas – neturi ir pastovios vietos, kurioje ji vystosi. Daugeliu atvejų sarkoma išsivysto galūnėse: rankose – 15, kojose – 30-35 proc. 15 proc. ligonių ši liga užtinkama pilve, 4 proc. - galvoje.
Nėra aiškiai žinomos ir šios ligos priežastys. „Jeigu, pavyzdžiui, žinoma, kad plaučių vėžiui daug įtakos turi rūkymas, sarkomos atveju nėra jokios aiškios priežasties. Manoma, kad ją gali paskatinti radiacija, kai kurios cheminės medžiagos, tam tikri onkologijoje naudojami preparatai. Įtakos gali turėti ir paveldimumas“, - aiškino E.Aleknavičius.
Sunku ir gydyti, ir prognozuoti
Kaip gydoma ši liga? „Pirmiausia – operacija. Jeigu naviką galima pašalinti, jis šalinamas. Paprastai tai didelės apimties operacijos. Po jos gali būti skiriama chemoterapija, spindulių terapija. Jeigu ligos stadija ankstyva, naviką pašalinus žmogus gali dar ilgai gyventi.
Bet kai nustatoma išplitusi sarkoma, gydyti sunkiau. Ne veltui net ir JAV pusė žmonių miršta per pirmus metus“, - aiškino gydytojas onkologas.
Kadangi sarkoma reta, jos rūšių daug, nėra aiškių ryškių ir patikrintų gydymo metodų, kaip, pavyzdžiui, gydant krūties ar prostatos vėžį. Todėl medikams sunku ir gydyti, ir prognozuoti.
Gydymą sunkina tai, kad liga dažnai nustatoma pavėluotai. Kadangi ji turi daugybę veidų, gali atsirasti įvairiose kūno vietose, dažniausiai diagnozuojama vėlyvosios stadijos. Anksti ji nustatoma tiktai tiems, kurie nuolat tikrinasi.
Lietuvoje sergančiųjų sarkoma gydymas po operacijos arba tuomet, kai operacija negalima, koncentruojamas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre.
