Liga, atverianti kelius odos vėžiui

Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėjos gydytojos dermatovenerologės Jolantos Česienės, aktininė keratozė (AK) – tai ikinavikinė odos liga, pažeidžianti atviras saulei odos vietas (kuo didesnis nudegimų UV spinduliais skaičius, tuo rizika susirgti yra didesnė), pasireiškianti šiurkščiomis pleiskanojančiomis papulėmis, nuo 1–2 mm iki kelių centimetrų dydžio dėmelėmis, palpuojant lengvai apčiuopiamais rausvos, rusvos spalvos mazgeliais.

„Šiandien vis dar madingas įdegęs kūnas, soliariumai, turizmas į šiltuosius kraštus, vyrauja kuo daugiau nuogo kūno atidengiančios paplūdimio mados. Tačiau ne veltui sakoma: „Oda nieko nepamiršta“.

Kiekvienais metais ši liga jaunėja, ir tai kelia susirūpinimą. Vadinasi, odos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių taip pat daugės. Be to, ligą lemia ir odos fototipas, nes I, II odos tipas pagal Fitzpatrick reiškia, kad AK serga daugiau šviesios odos ir mėlynų akių asmenys nei tamsiaodžiai.

Didesnę riziką susirgti turi vyrai, tam tikrų profesijų ir sporto šakų atstovai – t. y. daug laiko praleidžiantys atvirame ore (lauko darbininkai), paplūdimyje, ant vandens (pvz., jūrininkai), gyvenantieji arčiau pusiaujo, sergantieji tam tikromis genetinėmis ligomis, imunosupresiški asmenys – po organų transplantacijos, infekuoti ŽIV bei vyresni kaip 45 metų gyventojai. Tačiau nors statistiškai šia liga dvigubai dažniau serga vyrai, pagal besikreipiančiųjų į Klaipėdos universitetinę ligoninę skaičių, moterų, kurioms diagnozuota AK, yra 3 kartus daugiau“, – teigia gydytoja J.Česienė.

Kaip jau minėta, dažniausiai AK sukelia ilgą laiką veikiantys saulės spinduliai, tačiau jos išsivystymui gali daryti įtaką ir rentgeno spinduliai, radioaktyviųjų izotopų poveikis, ŽPV (žmogaus papilomos virusas).

„Jei pastebėjote, kad atsirado šiurkštumų kaktos, plaštakų, skruostų, nosies, ausų kaušelių, o vyrams – plikės srityje, atvirose kūno vietose oda tampa nelygi, atsiranda paraudimų, šerpetojančių plotelių ir tas vietas ima niežėti, reikėtų labai rimtai susimąstyti, ar tai – ne AK. Aktininė keratozė – tai įrodymas, jog žmogaus gyvenime saulės buvo per daug. Būtent dėl to reikėtų labiau susirūpinti jau minėtos didesnės rizikos asmenims“, – primena ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, VUL SK Dermatovenerologijos centro vadovė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Natūraliai kyla klausimas – kiek AK pavojinga sveikatai, ar reikia ją gydyti?

J.Česienės teigimu, AK pažeidžia didelį odos plotą ir retai pasireiškia vienu lokaliu pažeidimu. Todėl visas saulės pažeistas odos plotas vadinamas „kancerizacijos lauku“. Šiame saulės paveiktame odos plote galima rasti klinikinių ir ikiklinikinių AK pažeistų plotų. Neįmanoma nuspėti, kurie pažeidimai vystysis į plokščialąstę karcinomą. Kuo daugiau odos pažeidimų, tuo didesnė rizika, kad išsivystys plokščialąstė karcinoma. Iš tiesų AK yra ankstyvasis odos vėžio pranašas.

„Europos bei pasaulio dermatologai rekomenduoja AK rimtai gydyti, juolab kad gydymo priemonių pasirinkimas labai platus, o šios priemonės prieinamos ir Lietuvoje. Pirminės AK stadijos dariniai, arba vadinamosios ankstyvosios vėžio kregždės – gali būti lengvai pašalinamos“, – drąsina prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Visiems pacientams, kurie kreipiasi į VUL SK Dermatovenerologijos centrą ir konkrečiai į prof. dr. M.Bylaitę-Bučinskienę ir kuriems profesorė dažniausiai diagnozuoja šią ligą, skiriamas gydymas.

„Tikimybė, jog pirminės ligos stadijos pavieniai, maži darinukai savaime išnyks – nedidelė, vos 20 proc. Oda nuolat atsinaujina, todėl kartais ir negydant organizmas gali susidoroti su pakitusiomis ląstelėmis. Bet jeigu liga pažeidžia didesnius odos plotus, tokių židinių daugiau, jie yra eriteminiai, ryškūs, kliūvantys, niežtintys, jų daugėja, – tokiu atveju būtinas viso ikivėžinio lauko gydymas. Nes nė vienas gydytojas dermatologas negali pasakyti, kuris iš darinių gali supiktybėti. Tai reiškia, jog paviršiniai pažeidimai gali prasikverbti giliau.

Negydant vaizdžiai „saulės bučiniais“ vadinamų AK paviršinių pažeidimų ir toliau veikiant saulės spinduliams, ypač esant imunosupresijai, vartojant vaistus, vyresniame amžiuje, pažeidimai gali gilėti. O tokios gilesnės invazijos pasekmė – plokščialąstelinis vėžys. Nė vienas asmuo nėra apsaugotas nuo tolesnio ligos progresavimo, t. y. – tikimybės susirgti vėžiu“, – įsitikinusi prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

J.Česienė primena, jog prieš parenkant tinkamą gydymą svarbu atsižvelgti į ligos trukmę, ligos pažeistų plotų skaičių ir dydį, storį, lokalizaciją, buvusius odos vėžio atvejus, paciento amžių ir gretutines ligas, anksčiau taikytą gydymą, kosmetinę gydymo galimybę, taip pat gydymo kaštus.

Gydytojai dermatologai pabrėžia, jog labai svarbus ne tik savalaikis bei tinkamas gydymas, bet ir ligos profilaktika. Į AK patogenezę, diagnostiką bei gydymą besigilinanti gydytoja dermatologė Evelina Buinauskaitė primena, jog apsaugą nuo UV spindulių poveikio užtikrins plačiakraštės skrybėlės, akiniai nuo saulė bei drabužiai (ilgos rankovės ir kelnės, sijonai), apsaugantys nuo UVA kremai (rimta apsauga nuo UVB (SPF 50+), kuriuos reikėtų naudoti nepriklausomai nuo sezono ir oro sąlygų saulei atvirose srityse (veido, ausų srities, kaklo bei plaštakų oda).

Dermatologė pataria vengti saulės poveikio piko metu – nuo 11 iki 15 val., soliariumų. Ir svarbiausia – kas mėnesį apžiūrėti savo odą, o pastebėjus įtartiną darinį (greitai augantį, besikeičiantį, kraujuojantį ir t. t.) – kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją ar dermatologą.

Taigi išvengti pavojingos ligos tikrai įmanoma. Prof. dr. Bylaitė-Bučinskienė užtikrina galimybę ne tik taikyti AK profilaktiką, labai paprastomis priemonėmis užkirsti kelią ligai, sustabdyti jos progresavimą, bet ir pasiekti puikių kosmetinių rezultatų.

 „Jeigu anksčiau turėtos priemonės ne visada išgydydavo pažeistus odos plotus, po gydymo likdavo randeliai, šiandien Lietuvos gydytojai, pasitelkę esamas priemones, gali visiškai išgydyti AK. Dabar neretai po gydymo oda pastebimai atjaunėja, ženkliai pagerėja jos estetinė išvaizda. Tokie teigiami rezultatai džiugina kiekvieną pacientą“, – džiaugiasi M. Bylaitė.