Sergant išemine širdies liga dėl sumažėjusio širdies aprūpinimo krauju sutrinka jos raumens veikla. Miokardo infarktas yra sunkiausia šios ligos forma.
Nerimą kelia, kad daugelis mūsų neįžvelgia miokardo infarkto pavojaus, nors kiekvieną mėnesį jis ištinka apie 600 žmonių, iš jų 90-iai jis būna mirtinas. Vis dažniau serga jauni, darbingo amžiaus asmenys.
Pasak gydytojo kardiologo prof. Prano Šerpyčio, su šia realybe reikia ir galima kovoti. Vienas būdų yra labiau rūpintis sveikata, dažniau įsiklausyti, ką sako širdis. Širdies ir kraujagyslių ligų daugeliu atvejų galima išvengti teisingai įvertinus rizikos veiksnius ir pakeitus gyvenimo būdą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų teigimu, vidutinis arterinio kraujospūdžio, cholesterolio koncentracijos sumažinimas, metimas rūkyti, taisyklinga mityba, fizinis aktyvumas sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis gali sumažinti daugiau negu dvigubai.
Dažnai žmogus nejaučia širdies ir kraujagyslių ligų simptomų arba nesugeba jų atpažinti, todėl net neįtaria pavojaus. Įprastai apie širdies negalavimus praneša atsiradęs dusulys, skausmai širdies plote, už krūtinkaulio, tarpumentyje fizinio krūvio arba streso metu.
„Skausmas yra pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų simptomas, tačiau moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems cukriniu diabetu gali pasireikšti visai kitokie požymiai. Pavyzdžiui, dusulys lipant laiptais ar kopiant į kalną. Geriau nedelsti ir kreiptis į gydytojus. Svarbu, kad širdies liga neįsisenėtų, ir jos raumuo nebūtų dar labiau pažeistas“, – įspėja profesorius P.Šerpytis.
Ilgai ignoruojant ligos požymius mirtis gali užklupti visiškai netikėtai. Stresinė situacija darbe, aršus ginčas ar triukšmingas vakaras gali suduoti paskutinį smūgį ir išprovokuoti miokardo infarktą.
Be to, infarktas net šešis kartus dažniau ištinka tuos žmones, kurių kraujospūdis didesnis, kurie rūko, yra nutukę ir piktnaudžiauja alkoholiu.
Miokardo infarktas yra gyvybei ypač grėsminga būklė. Tikimybė pacientui likti gyvam didėja, jei pagalba suteikiama laiku – per 2 valandas nuo pirmųjų ligos požymių.
Prof. P.Šerpytis pabrėžia, kad ištikus miokardo infarktui svarbi kiekviena valanda. Tik pajutus pirmuosius infarkto simptomus (spaudimo, plėšimo jausmą arba skausmą už krūtinkaulio, kairėje ar dešinėje krūtinės ląstos pusėje, taip pat plintant skausmui į kaklą, rankas, nugarą) negalima delsti ir reikia kviestis pagalbą. Dėl užsikimšusios širdies vainikinės arterijos gali sutrikti širdies ritmas, tada prasidėti skilvelių virpėjimas ir ištikti staigi koronarinė mirtis.
Delsimas kreiptis į gydytojus yra pagrindinė priežastis, dėl kuriuos vėluojama ligoniams suteikti pagalbą.
„Galima drąsiai teigti, kad pusė pacientų tiesiog atvyksta per vėlai, o pirmosios valandos yra auksinės, kada labiausiai galime padėti ar net išgelbėti gyvybę laiku atvėrę kraujagyslę“, – perspėja prof. P.Šerpytis.
Ligonis, kuriam diagnozuotas miokardo infarktas, turėtų kuo skubiau patekti į intervencinės ir intensyviosios kardiologijos centrus. Šalyje veikia penki tokie centrai: VUL Santariškių klinikose, LSMU Kauno klinikose, Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.
Gydymą vien injekcijomis, tabletėmis bei lovos režimu jau seniai pakeitė moderni medicina ir aukščiausio lygio technologijos. Atliekamos skubios užsikimšusios kraujagyslės atvėrimo procedūros.
Kraujotaka atkuriama į veną lašinant trombus tirpdančius vaistus arba užsikimšusią širdies vainikinę arteriją rentgeno operacinėje skubiai išplečiant specialiu balionėliu (perkutaninė transluminalinė koronarinė angioplastika – PTKA). Jos metu į arteriją dažniausiai įvedami metaliniai arba vaistais dengti stentai.
Miokardo infarktą ir kraujagyslės atvėrimo procedūrą patyręs ligonis dažniausiai reabilituotis gali grįžti į savo rajono ligoninę. Jam skiriama krešuliams neleidžiančių susidaryti vaistų, taip pat preparatų, mažinančių kraujospūdį, kraujo riebalų kiekį, ir kitų.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnių reguliavimą – cholesterolio kiekio ar kraujospūdžio mažinimą“, – teigia prof. P.Šerpytis.
Lietuvių sergamumo širdies ligomis rodikliai tokie prasti ne vien dėl to, kad jie nežino ligos požymių ar per vėlai kreipiasi į specialistus. Vis dar atsiliekame pagal naujausių vaistų vartojimą ir atliekamų procedūrų skaičių.
Pavyzdžiui, Lietuvoje stentų, atvėrus kraujagyslę, įvedama du kartus mažiau negu Vokietijoje. Vakarų Europoje 80–90 proc. stentų yra su vaistais, o pas mus šie modernūs stentai įvedami vos dvidešimčiai procentų pacientų, nors tokie jie kelis kartus sumažina kraujagyslės užsikimšimo tikimybę. Dažniau atlikti tokių procedūrų negalima dėl didelės jų kainos.
Pasak profesoriaus P.Šerpyčio, reikia naudotis mokslo pažanga ir atitinkamą dėmesį skirti naujoms technologijoms diegti. Bendradarbiaujant pacientams, gydytojams ir atsakingoms institucijoms įmanoma pasiekti tikslą ir laisviau naudotis šiuolaikiniais išradimais, paplitusiais daugelyje Europos šalių. Kaip rodo daugybė atliktų klinikinių tyrimų, inovatyvūs vaistai yra daug efektyvesni nei tie, kurie vis dar plačiai taikomi Lietuvoje.
„Patyrus miokardo infarktą būtina gerti trombozę mažinančius vaistus, tačiau 30 proc. pacientų senosios kartos kompensuojamieji vaistai nepadeda. Ne kiekvienas žmogus gali sau leisti pirkti naujus nekompensuojamus medikamentus, kurie yra saugesni, efektyvesni, mažinantys komplikacijų skaičių“, – nurodo prof. P.Šerpytis.
Vasario mėnesį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pristatė vaistų vartojimo tendencijas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Dauguma jų yra panašios, bet širdies kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų vartojimas 2012 m. Lietuvoje buvo didesnis nei kitose Baltijos šalyse. Švedijoje vaistų vartojama panašiai, tačiau šioje šalyje mirštamumas nuo širdies kraujotakos sistemos ligų yra vos ne tris kartus mažesnis.
Tokie duomenys ne tik iliustruoja šių ligų paplitimą mūsų šalyje, bet ir priverčia susimąstyti: ar tikrai gydomės efektyviausiais vaistais?
Žinoma, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia suteikti Lietuvos žmonėms didesnes galimybes gydytis šiuolaikiškais, inovatyviais vaistais.
Tai patvirtina ir neseniai sveikatos apsaugos ministro patvirtintas naujausias planas vaistams kompensuoti, kainodarai ir prieinamumui tobulinti. Norisi tikėti, kad SAM diegiami planai ir su jais susijusios permainos jau artimiausiu metu sergantiems širdies kraujagyslių ligomis užtikrins galimybę gydytis naujausiais ir daugumoje šalių kompensuojamais vaistais.
Kaip išvengti infarkto?
Miokardo infarktas yra viena ligų, kurių neretai galima išvengti. Jo profilaktiką sudaro:
medikamentinė profilaktika (cholesterolį ir trombozę mažinantys vaistai)
rizikos veiksnių koregavimas
Miokardo infarkto rizikos veiksniai:
aukštas kraujospūdis
padidėjęs cholesterolio kiekis
rūkymas
diabetas
amžius
vyriškoji lytis
paveldėjimas
nutukimas
mažas fizinis aktyvumas
menopauzė
Miokardo infarkto požymiai
Spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą, duobutės sritį.
Skausmo trukmė – nuo 20 min. iki kelių valandų.
Skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa.
Skausmas neišnyksta pavartojus nitroglicerino.
Gali būti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, greitesnis širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas, sąmonės netekimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją arba skambinti 112.
