Dabar Marija jaučiasi taip, jog pati nenori patikėti, kad serga. Gražią dieną ji skuba padirbėti sode, o kai šalta, į rankas ima vyteles ir pina iš jų įvairius dirbinius, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Tarp ligoninės ir namų
Storosios žarnos vėžio diagnozė vilnietei buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus – prieš tai moteris jautėsi puikiai, nejautė jokių pavojaus signalų.
Atėjus laikui pasitikrinti pagal storosios žarnos vėžio profilaktikos programą Marija nepraleido progos. Žinia apie išmatose rastą kraują buvo netikėta. Po išsamių tyrimų paaiškėjo: įsisenėjęs storosios žarnos vėžys.
Marija iškart atsidūrė operacinėje, kur buvo pašalinta dalis žarnyno.
Praėjus mėnesiui jai paskirta chemoterapija ir biologinė terapija.
Po kurio laiko paaiškėjo, kad reikia šalinti kepenyse atsiradusias metastazes – moteris ir vėl gulė ant operacinės stalo. Dar vėliau metastazės buvo naikinamos radijo bangomis.
Nors Marijai teko daug iškęsti, ji nesiskundžia. Jos nevargina ir tęsiamas gydymas chemoterapija.
„Kai vaistai gerai parenkami, nėra ir šalutinio poveikio. Galiu valgyti viską, ko tik užsimanau. Man nereikia savęs riboti. Didelė laimė patekti pas patyrusius specialistus, galinčius pritaikyti gydymo priemones pagal individualias ligonio savybes“, – Vilniaus universiteto Onkologijos instituto specialistais džiaugėsi moteris.
Gyvenimo trukmė ilgėja
Marija – viena iš 1600 pacientų, kasmet išgirstančių storosios žarnos vėžio diagnozę. Sergamumas šia liga Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nuosekliai didėja. Vėžio registro duomenimis, 2011 m. buvo diagnozuoti 1629 nauji storosios žarnos vėžio atvejai, jie sudarė 9,1 proc. visų piktybinių navikų.
Tai antra pagal dažnumą onkologinė liga ir antra dažniausia piktybinė liga, tampanti mirties priežastimi.
Bet gydytojai turi gerų naujienų. Per pastaruosius dešimt metų storosios žarnos vėžio gydymas labai pažengė į priekį. Dabar taikomas kompleksinis gydymas: derinama operacija, chemoterapija, biologinė terapija, tam tikrais atvejais – gydymas spinduliais.
Dėl to pacientų, sergančių storosios žarnos vėžiu, gyvenimo trukmė ilgėja. 1995–1999 metais 34 proc. šia liga susirgusių žmonių gyveno ilgiau nei penkerius metus. O 2005–2009 metais tiek gyveno jau 45,9 proc.
„Lietuvoje gerėja diagnostika, vis labiau prieinami tampa tyrimai, vis daugiau kalbame apie storosios žarnos vėžį ir tikimės, kad daugiau žmonių gaus pagalbą laiku. Tam labai padeda ir 2009 metais Lietuvoje pradėjusi veikti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Onkologijos instituto direktorius profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius.
Gydyti turi komanda
Tačiau medikų džiaugsmą temdo neseniai paskelbti Europos vėžio registro duomenys, pagal kuriuos storosios žarnos vėžio gydymas Lietuvoje yra vienas blogiausių Europos Sąjungoje.
„Tiesą sakant, tokio akivaizdaus atsilikimo, kokį konstatavo tyrimai, mes tiesiog nesitikėjome“, – pripažino N.E.Samalavičius.
Kodėl rezultatai nėra tokie, kokių norėtųsi? Onkologijos instituto vadovas mano, kad gydymo rezultatus labiausiai lemia tai, kaip gydomas storosios žarnos vėžys, kokie specialistai įtraukiami į komandą.
„Šiandien turėtume akcentuoti vieną labai svarbų dalyką – ši vėžinė liga, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, turi būti gydoma ten, kur yra onkologų komanda. Kitaip tariant, labai svarbu, kad storosios žarnos vėžys būtų gydomas tik tose įstaigose, kurios gali suteikti pacientui visavertę onkologinę pagalbą – ten, kur galima derinti chirurgiją, medikamentinę terapiją ir gydymą spinduliais“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, šiandien, be VU Onkologijos instituto, pagalbą storosios žarnos vėžiu susirgęs žmogus gali gauti Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose.
„Mūsų įstaigoje yra faktiškai visos diagnostikos ir gydymo priemonės storosios žarnos vėžiui gydyti. Kiekvieno paciento, patekusio į Onkologijos institutą, sveikata aptariama daugybės specialistų komandos, jam parenkamas pats geriausias individualiai pritaikytas gydymas“, – pasakojo N.E.Samalavičius.
Vilniečiai onkologai plačiai taiko minimaliai invazinę chirurgiją: transanalinę endoskopinę mikrochirurgiją, laparoskopinę chirurgiją ir tikisi būti vieni pirmųjų Lietuvoje, taikysiančių robotų chirurgiją, kuri labai pasiteisino gydant tiesiosios žarnos vėžį.
Reikalingas vaistų arsenalas
Tačiau padėtį sunkina tai, kad šiandien Lietuvoje daugiau nei pusė storosios žarnos vėžio atvejų diagnozuojama vėlyvųjų stadijų, kai operacija nebegalima. Tokiems ligoniams labai svarbi tinkama chemoterapija ir biologinė terapija.
Onkologijos instituto onkologės chemoterapeutės Editos Baltruškevičienės teigimu, pacientų, kuriems nustatytas išplitęs storosios žarnos vėžys, galimybes gyventi labai padidino nauji chemoterapijai skirti preparatai ir biologinė terapija.
Biologinė terapija – tai vaistai, kurie tikslingai veikia vėžines ląsteles. Jie užkerta kelią procesui, kurio metu vystosi naviką maitinančios kraujagyslės. Geriausi rezultatai pasiekiami biologinę terapiją derinant su chemoterapija.
Tuomet galima tikėtis didesnio naviko metastazių sunykimo ir galimybės pašalinti metastazes – o tai užtikrintų gerokai ilgesnę ligonių gyvenimo trukmę.
Jei metastazių pašalinti nepavyksta, skiriamas ilgalaikis palaikomasis gydymas biologiniais vaistais.
Kai nustatoma išplitusi liga ir pacientas pradedamas gydyti pirmą kartą, biologinė terapija yra kompensuojama, šiuos vaistus centralizuotai perka ligonių kasos.
„Bet jei žarnyno vėžys progresuoja po pritaikyto kitokio gydymo, biologinė terapija nėra kompensuojama, nors klinikiniai tyrimai patvirtino, kad šie vaistai pailgina ligonių gyvenimo trukmę, – kalbėjo chemoterapeutė. – Gydant išplitusią ligą labai svarbu turėti pakankamą vaistų arsenalą.“
„Daugelyje Europos šalių biologinė terapija skiriama ir tiems pacientams, kuriems liga atsinaujino. Ligonių gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo ankstyvos diagnostikos, modernios chirurgijos ir spindulinio gydymo, bet ir nuo adekvataus bei šiuolaikinio medikamentinio gydymo ir jo prieinamumo“, – sakė N.E.Samalavičius.
Pradžia – be simptomų
Sergamumas storosios žarnos vėžiu pradeda didėti tarp žmonių, sulaukusių 50 metų. Didžiausias sergamumas sulaukus 65–80 metų. Būtent šios rizikos grupės pacientams siūloma pradėti aktyviai tikrintis.
Lietuvoje jau keletą metų veikia storosios žarnos vėžio prevencijos programa, kurios esmė – rekomenduoti visiems vyresniems kaip 50 metų žmonėms atlikti slapto kraujo išmatose testą. Jei testas teigiamas, atliekami sudėtingesni tyrimai. Ligos pradžioje žmogus gali visiškai nieko nejausti, todėl tokie svarbūs yra slapto kraujo išmatose tyrimai.
Vėliau gali atsirasti pilvo pūtimas, gleivių arba kraujo išmatose, žmogų ima varginti bendras silpnumas, svorio kritimas. Gali varginti vidurių užkietėjimas arba, atvirkščiai, visiškai priešingi simptomai – viduriavimas ar staiga užeinantis noras tuštintis.
Kai navikas tampa didelis, jis gali visiškai užkimšti žarnos spindį. Tokiais atvejais išsivysto žarnų nepraeinamumas.
