Apie tai, kaip padidinti pavasarį sumažėjusį darbingumą ir su kokiomis ligomis tai gali būti susiję, pokalbis su Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidente, medicininių tyrimų laboratorijos „Antėja“ direktore medicinai gydytoja Dangira Babenskiene.
- Daugelis darbingo amžiaus žmonių yra priversti nuolat skubėti, nereguliariai maitintis, patiria stresą. Labiausiai išsekę intensyviai dirbantys žmonės jaučiasi pavasarį. Ar sulaukiate tokių pacientų daugiau pavasarį?
- Žmonės kasdien patiria didelę įtampą ir stresą, gyvenimo tempas yra didžiulis: ritmas ne lėtėja, o tiktai greitėja. Lyg ir diena praėjo, lyg ir daug dirbau, bet rezultatų nėra, o po dienos – milžiniškas nuovargis - tuo skundžiasi vis daugiau pacientų.
Daugelis jų atvyksta išsiaiškinti, kodėl darbe nėra tokie produktyvūs ir nuolat jaučiasi pavargę. Gal kamuoja liga, o gal tai tik pavasario kaltė, kai po žiemos trūksta vitaminų ir dėl to jaučiamės išsekę?
Mes, kaip gydytojai, pastebime, kad sumažėjęs darbingumas gali būti ir ligos pradžia. Tokie simptomai, kaip nuovargis, sumažėjęs darbingumas, blogas miegas, nėra vien tik streso padariniai. Tai gali būti ligos pradžia ar net įsisenėjusi liga.
- Lėtinio nuovargio sindromas dažniau kamuoja dirbančius įtemptą protinį darbą, susiduriančius su stresinėmis situacijomis. Dėl kokių ligų gali smarkiai sumažėti darbingumas?
- Darbingumas neretai sumažėja dėl diagnozuotos mažakraujystės arba anemijos. Tai gali būti dėl geležies deficito, dėl vitamino B12 stokos, dėl lėtinių kraujavimų, kurių taip pat nepastebime. Neretai vargina gastritai ir skrandžio opos, sukeltos netinkamos mitybos ir streso. Tokie nepastebimi kraujavimai gali smarkiai sumažinti hemoglobino kiekį, nors žmogus to nemato ir nejaučia, tik vargina bendras silpnumas.
Jeigu yra sumažėjęs hemoglobino kiekis kraujyje, audiniai yra mažiau aprūpinami deguonimi, kuris reikalingas kiekvienai ląstelei, kiekvienam organui, todėl galime jausti lėtinį nuovargį, sumažėjusį darbo produktyvumą ir prastą savijautą. Dažnai žmonės sako, kad net ką tik atsikėlę jaučiasi pavargę.
Darbingumas gali sumažėti ir dėl skydliaukės funkcijos sutrikimo. Sutrikusi skydliaukės funkcija gali išbalansuoti labai įvairias organizmo sistemas – medžiagų apykaitą, širdies darbą, kraujotaką. Jeigu mes nepastebėsime pagrindinės ligos, o gydysime tiktai simptomus arba gersime vitaminus, bandydami didinti darbingumą, problemos neišspręsime. Reikia spęsti tą problemą, kuri yra pagrindinė.
- Kaip manote, kodėl labai jauno amžiaus žmonės ir net paaugliai kartais jaučia lėtinį nuovargį?
- Darbingi žmonės yra pakankamai jauni žmonės ir turėtų jaustis gerai, būti kupini energijos, atsikėlę iš ryto jausti jėgų antplūdį, o ne nuovargį, kartais net didesnį nei vakare.
Neseniai į mus kreipėsi jauna trisdešimtmetė moteris, kuri intensyviai dirba, labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, darbas visą dieną sėdimas. Ji skundžiasi didžiuliu nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu, sako grįžtanti penktą valandą ir nebenori nei tvarkytis namie, nei praustis, nei valgyti, tiktai gulti į lovą ir iki kitos dienos miegoti.
Darbingo amžiaus žmonės neturėtų taip jaustis. Darbingo amžiaus žmonės turėtų po darbo dienos grįžę į namus prisiminti savo pomėgius, turėti jėgų sportuoti ir užsiimti kita veikla. Tai gali būti tiek dėl mano paminėtų ligų, tiek dėl psichologinių problemų. Dažnai jauni žmonės nori padaryti daugiau, intensyviai siekia karjeros, tačiau vėliau pervargsta tiek fiziškai, tiek emociškai.
- Ką patartumėte daryti, kad bent jau psichologinių nuovargio priežasčių nebeliktų? Kaip rekomenduotumėte atkurti sumažėjusį darbingumą?
- Pirmiausia reikėtų sureguliuoti savo dienos ritmą: rasti laiko darbui ir rasti laiko poilsiui. Reikia būtinai rasti laiko dieną tinkamai mitybai. Neužtenka vakare pavalgyti, išgerti arbatos ir daugiau nieko nebedaryti. Laikas po darbo ir savaitgaliai yra skirti poilsiui, todėl reikėtų atrasti savo mėgiamą užsiėmimą, kuris atpalaiduotų ir nukreiptų dėmesį nuo darbų. Taip mes sumažiname įtampą ir atsipalaiduojame psichologiškai. Taip pat nereikėtų pamiršti judėjimo ir sporto.
- O jeigu vien tik gero poilsio nepakanka, ir ryškūs lėtinio nuovargio simptomai išlieka, ką tuomet daryti?
- Jei nuovargio simptomai išlieka ilgai, visą mėnesį ar net dar ilgiau, tai gali būti susirgimo pradžia. Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti organizmo būklę. Reikėtų įvertinti, ar netrūksta mineralų, ar nėra mažakraujystės, skydliaukės sutrikimų, virškinimo sistemos problemų ar kitų ligų.
- Kur reikėtų kreiptis dėl platesnių tyrimų nuovargio ir sumažėjusio darbingumo priežastims nustatyti?
- Šiuos tyrimus paskirti, apžiūrėti ir pakonsultuoti gali šeimos gydytojas. Tad pirmiausias kiekvieno mūsų sveikatos draugas turėtų būti šeimos gydytojas.
Taip pat galima tiesiai kreiptis į kraujo tyrimus atliekančias laboratorijas, kurios siūlo įvairių ligų diagnostikai būtinų tyrimų paketus ir išsamias sveikatos pasitikrinimo programas.
- Kokias su nuovargiu ir sumažėjusiu darbingumu susijusias ligas dažniausiai išaiškinate atlikę kraujo tyrimus?
- Dažniausiai išaiškinama mažakraujystė ir skydliaukės funkcijos sutrikimai jauniems, darbingiems žmonėms. Mažakraujystė dažnesnė moterims dėl sutrikusio ciklo ir gausių menstruacijų, taip pat mikroelementų trūkumo pavasarį.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 30 proc. planetos gyventojų kenčia nuo mažakraujystės. Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų.
Darbingo amžiaus vyrai vis dažniau serga skydliaukės ligomis ir dažnai vengia dėl neryškių simptomų kreiptis į medikus, todėl ilga laiką kenčia nuo skydliaukės sutrikimo sukelto chroniško nuovargio ir sumažėjusio darbingumo.
