Savanorius stebėję mokslininkai nustatė, kad devyniems iš dešimties paverkus sumažėjo streso lygis, pagerėjo savijauta. Kitas tyrimas parodė, kad verkiant smegenyse išsiskiria tam tikra skausmą malšinanti medžiaga, atsipalaiduoja raumenys, sumažėja kraujo spaudimas, organizmas geriau pasisavina deguonį.
Mokslininkai teigia, kad ašaros gerai savijautai taip pat būtinos, kaip ir kiti jausmų išraiškos būdai, pavyzdžiui, juokas ar pyktis.
Amerikietis profesorius Williamas Frey knygoje „Verkimas: ašarų paslaptis“
perspėjo, kad ne visos ašaros yra vienodos. Pavyzdžiui, emocijų sukeltų ašarų poveikis yra kitoks nei tų, kurias sukėlė skausmas ar svogūno lupimas. Pastarosios organizmui naudingos mažiau.
Moterys per metus verkia 47 kartus. Tuo tarpu vyrai – tik 7.
W.Frey teigė, kad apėmus emocijoms ašarų nereikia slopinti. Nes emocijų sukelto verksmo tikslas – sugrąžinti organizmui pusiausvyrą ir gerą savijautą, kuri buvo sutrikdyta kilus stresinei situacijai.
„Paverkę jaučiamės geriau, nes su ašaromis išverkiame dėl streso išsiskyrusias chemines medžiagas. Jei neverktume, mumyse kauptųsi stresas, o tai padidintų infarkto riziką, pakenktų smegenims“, – sakė W.Frey.
