– Ar po nesėkmingų mėginimų mesti rūkyti vis dar bandote kovoti su šiuo įpročiu? – paklausiau televizijos laidos „Laba diena, Lietuva“ vedėjo bei žurnalistikos ir viešųjų ryšių disciplinos dėstytojo H.Vaitiekūno.
– Nuo kiekvieno pirmadienio pasižadu nerūkyti, bet nepavyksta. Taip pat ir nuo kiekvienų naujų metų užsibrėžiu tikslą nerūkyti, bet irgi palūžtu.
Esu įsitikinęs, kad jokie gydymo metodai negali padėti žmogui mesti rūkyti. Praėjusią savaitę televizijos laidoje apie rūkalių gydymą kalbėjo gydytoja, o aš jos klausiausi su ironija: nepatikėjau tuo, ką ji sako. Manau, nereikia jokių vaistų. Yra vienas paprastas būdas mesti rūkyti – reikia turėti valios.
– Jūs neturite valios?
– Ji giliai pasislėpusi. (Juokiasi.) Kadangi daug metų dirbu kūrybinį darbą, susiformavo kvailas įprotis: kairėje rankoje turi būti cigaretė, dešinėje – rašiklis. Kai man ką nors reikia parašyti greitai, įsijungiu kompiuterį, o kai gerai – imu parkerį. O paėmus parkerį atsiranda dar kai kas. Tokio netinkamo įpročio sunku atsikratyti.
Suvokiu, kad tai yra negerai. Mane graužia sąžinė.
Išbandžiau ir naujausią metodą – gydymą radijo bangomis. Mokėjau didelius pinigus, bet efektas buvo nedidelis. Manau, jeigu nedirbčiau, būtų kitaip. Kita vertus, nesu linkęs savęs teisinti.
Bet man daro įspūdį draugai, kurie vienas po kito metė rūkyti be jokių pasekmių.
Ne vienas sakė: „Padėjau cigaretę, ir viskas, baigta.“
– Gal jus paveiktų darbdavių mokamas priedas prie atlyginimo?
– Tuomet rūkyčiau pasislėpęs.
– Susitaikėte, kad jau niekada neatsikratysite rūkymo?
– Tikrai nesusitaikiau, juk dar yra laiko valiai ugdyti. Jei nepavyktų visiškai mesti, norėčiau bent sumažinti cigarečių kiekį.
O dabar, kad ir kaip sunku pripažinti, per dieną sutraukiu daugiau kaip pakelį.
