Pasak medikės, net ir aukščiausio lygio universitetinėse ligoninėse vis dar nekvalifikuotai imami kraujo mėginiai net gyvybiškai svarbiems kraujo krešėjimo tyrimams. Pagal šio tyrimo rezultatus kontroliuojamas kraujo krešumas ir skiriami medikamentai, o suklydus pacientas gali nukraujuoti arba įvykti tromboembolijos komplikacijos, dėl kurių ištinka mirtis.
Prieš kelerius metus siaučiant Lietuvoje kiaulių gripo pandemijai, ligoninėje mirė berniukas. Kaip paaiškėjo, berniuko gyvybę buvo galima išgelbėti, jei tą naktį budėjusi rezidentė būtų mokėjusi perskaityti kraujo tyrimų rezultatus, kurie rodė pandeminį gripo virusą.
Dėl ko daromos klaidos?
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai padeda gauti labai daug objektyvios informacijos apie organizmo būklę. Net 70 proc. objektyvios klinikinės informacijos apie pacientą gaunama teisingai įvertinus laboratorinių tyrimų rezultatus.
Pasak laboratorinės medicinos gydytojos D.Babenskienės, 80 proc. visų laboratorijos klaidų kyla skiriant tyrimą ir paimant kraujo mėginį.
„Neretai slaugytojos nesilaiko rekomendacijų ir taisyklių, todėl kraujo mėginys būna netinkamas. Taip pat pridaroma klaidų užrašant paciento duomenis ar nepilnai užpildant tyrimų užsakymo lapelį. Kartais tyrimams atlikti neužtenka kraujo arba parenkamas ne toks vakuuminis mėgintuvėlis. Tokios klaidos padaromos poliklinikose, šeimos klinikose, ambulatorijose ir net didžiosiose ligoninėse”, - atlikusi dažniausių klaidų, lemiančių klaidingus laboratorinių tyrimų rezultatus, analizę, tvitina gydytoja.
Netinkamai paėmus kraują keičiasi tyrimų parametrai, todėl gydytojas, įvertinęs klaidingą rezultatą, gali klaidingai nustatyti arba visai nediagnozuoti susirgimo, taip pat klaidingai gydyti.
„Kraujo mėginių taisyklių ir rekomendacijų pažeidimai ir gydytojo aklai priimtas klaidingas tyrimo rezultatas, pagal kurį yra skiriamas bei koreguojamas gydymas, pacientui gali baigtis sunkiomis komplikacijomis ir mirtimi. Teko stebėti, kaip ligoninėse kraujas imamas tiesiog iš kateterio po vaistų sulašinimo. Įsivaizduokime situaciją, jeigu į veną pacientui buvo lašinamas kalis ir tuojau pat iš to paties kateterio paimatas kraujas kalio kiekiui nustatyti, tai kokį tyrimo rezultatą mes gausime ir ką mes tiriame: ar paciento kraują, ar sulašinto skysčio parametrus? Todėl didžiulė atsakomybė tenka medicinos personalui, nes net menkiausias aplaidumas gali turėti labai skausmingas pasekmes tiek imant kraujo mėginius, tiek atliekant kitas procedūras”, - mano gydytoja D.Babenskienė
Laboratorijos taip pat klaidų neišvengia
Šiuolaikinėse medicininių tyrimų laboratorijose yra pastatyti automatiniai mėginių analizatoriai, robotai, idiegtos modernios informacinės sistemos. Pasak pašnekovės, vis tik registruojant tyrimus pasitaiko korektūros klaidų, kai į sistema įvedamos pacientų pavardės su klaidomis, taip pat užsakomi ne tie tyrimai.
Tiesa, dėl automatizacijos ir naujų technologijų, laboratorijos vidutiniškai padaro tik 5 proc. visų klaidų. Mėginių sumaišymo atvejų nepasitaiko dėl įdiegtų informacinių sistemų, tačiau net ir patys moderniausi ir šiuolaikiškiausi automatniai kraujo analizatoriai nesugeba atlikti darbo gerai, jeigu į laboratoriją patenka nekokybiškas kraujo mėginys.
Didžiosios laboratorijos yra priverstos atlikti kontrolinius tyrimus, kai yra lyginami tyrimų rezultatai su kitomis šalies ir užsieno laboratorijomis (išorinė kokybės kontrolė), taip pat kiekvieną dieną atliekami kontroliniai tyrimai ir žiūrima, ar analizatoriai ir robotai dirba kokybiškai.
„Tačiau didesnė problema yra iš esmės nelegalios, mažos ir niekieno nekontroliuojamos kai kurių gydymo įstaigų laboratorijos, kurios taupydamos nei kontrolinių tyrimų nedaro, nei vykdo išorinę kokybės kontrolę. Neabejoju, kad kai kurios laboratorijos ir pasenusius reagentus naudoja, ir su pasenusia įranga dirba, o valstybės institucijų kontrolė tėra formali – popierinė ir kontroliuojamos tik tos laboratorijos, kurios turi visas būtinas licencijas. Nelegalių niekas nekontroliuoja, todėl pasitikėdami nekokybiškais tyrimais net ir geriausi gydytojai pacientą gali nuvaryti į kapus”, - pastebi D.Babenskienė.
Gydytojai ne visada teisingai interpretuoja tyrimų rezultatus
Paskutinis, bet taip pat labai svarbus etapas – tai kvalifikuotas tyrimo vertinimas. Deja, ne visi gydytojai tai geba kvalifikuotai padaryti ir tyrimo rezultatais aklai nepasitikėti.
„Prieš atliekant tyrimą laboratorijoje mėginiai yra įvertinami. Jeigu pastebima, kad yra faktorių, kurie gali lemti tyrimų rezultatus (hemolizė, lipemija ir kt.), pažymima prie tyrimų atsakymų. Taip pat reikia žinoti, kad rekomenduojamos tyrimo rezultatų normos yra tik nuoroda, bet ne griežta riba. Sekant žmogaus tyrimų dinamiką, galima nusistatyti konkretaus asmens normas”, - rekomenduoja Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, laboratorijos „Antėja” direktorė medicinai, gydytoja D.Babenskienė.
Medikės teigimu, gydytojas turėtų įvertinti paciento pasiruošimą tyrimui, laiką, kada buvo paimtas kraujas, atsižvelgti į paros ritmą, naudojamus medikamentus ir kitus faktorius, kurie galėjo turėti įtakos tyrimų rezultatams.
Kur geriausia atlikti laboratorinius tyrimus?
Pasak gydytojos, retiems ir sudėtingiems laboratoriniams tyrimams, kuriems itin svarbus kvalifikuotas mėginio paėmimas ir greitas pristatymas į laboratoriją, geriau rinktis specializuotas medicininių tyrimų laboratorijas ir jų procedūrų kabinetus. Tokiu atveju bus sumažinama klaidų dėl netinkamo mėginio paėmimo rizika, o tyrimai atliekami greičiau.
Be to, kai kurie laboratoriniai tyrimamai, pavyzdžiui, latentinės tuberkuliozės diagnostikai svarbus „Quantiferon” kraujo tyrimas ar tėvystės nustatymo testai dėl itin griežtų kraujo mėginio paėmimo ir trasportavimo reikalavimų gali būti atliekami tik pacientui atvykus į laboratoriją ar jos padalinį.
