Pasak R.Dainiaus, vegetacinė nervų sistema atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, nuo jos priklauso kvėpavimas, virškinamojo trakto veikla ir emocinė būsena. „Toks žmogus yra ir sveikas, ir nesveikas. Viena vertus, jis nesveikas, nes iš tikrųjų jaučia simptomus, o šie kelia nerimą ir gadina gyvenimo kokybę. Kita vertus, atlikus įvairius tyrimus, nerandama jokios ligos“, – kalba gydytojas.
Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai nėra ligos ieškojimas
Tyrimų duomenimis, vienokia ar kitokia vegetacinės nervų sistemos sutrikimo forma vargina beveik 50 proc. į poliklinikas besikreipiančių asmenų. Pasak šeimos gydytojo R.Dainiaus, autonominė (arba vegetacinė) nervų sistema atsakinga už žmogaus vidaus organų veiklą ir emocijas.
„Vegetacinė nervų sistema atsakinga už širdies ir kraujagyslių sistemos darbą, t. y. reguliuoja širdies ritmą, kraujospūdį. Nuo jos priklauso kvėpavimo dažnis ir gilumas, virškinamojo trakto veikla, tuštinimosi dažnumas, paties žarnyno intensyvesnė ar mažiau intensyvi veikla. Taip pat – endokrininių, prakaito liaukų veikla. Jei vegetacinė nervų sistema funkcionuoja netinkamai, žmogus gali prakaituoti. Be to, ji turi įtakos ir mūsų emocinei būsenai“, – vardija R.Dainius.
Dažnai girdimi skundai, kad depresija, nerimas, stresas sukelia pojūčius, kurie galėtų būti priskirti vegetacinės nervų sistemos apibūdinimui. Tačiau gydytojas sako, kad nebūtinai kiekvienas miego sutrikimas ar nerimas yra vegetacinės nervų sistemos sutrikimas: „Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai paprastai pasireiškia ne vienu simptomu – žmogus jaučia daugelį simptomų: skausmą širdies plote, padidėjusį prakaitavimą, padažnėja tuštinimasis.“
Svarbiausia, mediko teigimu, kad pacientas simptomus jaučia labai stipriai ir labai juos akcentuoja. Žmogus vaikšto pas gydytojus ir tarsi ieško ligos. Jam atliekami įvairūs tyrimai ir pasakoma, kad jis sveikas. „Tada žmogus dar labiau susinervina, nes gydytojai neranda ligos, nesupranta, kas vyksta, ir ima dar labiau nervintis. Kuo labiau nervinasi, tuo labiau praranda pusiausvyrą centrinė nervų sistema, esanti galvos smegenyse, ir galvos smegenų centrai, atsakingi už vegetacinės nervų sistemos funkcionavimą, taip pat išmušami iš pusiausvyros“, – pastebi R.Dainius.
Taigi problema, sako jis, yra galvos smegenyse, bet žmogus simptomus jaučia vidaus organuose. Todėl blogai, jei gydytojas pacientui pasako, kad dėl tokios savijautos kalti nervai, ir siūlo pas medikus nebevaikščioti. „Vadinasi, nebuvo tinkamo kontakto tarp gydytojo ir paciento. Gydytojas galbūt nesuprato tikros problemos, nes žmogus, sergantis vegetacine autonomine disfunkcija, iš tikrųjų jaučia tuos simptomus, – kalba R.Dainius. – Tik reikia jam kantriai išsiaiškinti priežastis, pasakyti, jog liga visiškai valdoma ir ką toliau daryti, kad simptomai išnyktų. Svarbiausia, kad pacientas jaustųsi saugus.“
Negalima tapatinti su psichikos ligomis
Jei žmogui nustatytas vegetacinės nervų sistemos sutrikimas, nereiškia, kad jis yra psichikos ligonis. Anot pašnekovo, psichikos ligos turi ryškesnius aiškesnius simptomus. Pavyzdžiui, depresija pasireiškia nuolatine bloga nuotaika, pesimistinėmis mintimis, žmogus negali susikaupti, dirbti, jo niekas nedomina, užplūsta mintys apie savižudybę. O šie simptomai nėra būdingi disfunkcijai.
Sakoma, kad emocionalesni žmonės yra jautresnės psichikos. Yra išskiriami tam tikri žmonių tipai, kurie jautriau reaguoja tiek į geras, tiek į blogas žinias, jie imlesni ir aplinkos poveikiui.
„Tipiškas „vegetatikas“ yra darbingo amžiaus žmogus, miestietis, tas, kuris daug dirba, daug iš savęs reikalauja, mažai ilsisi, pervargsta, nuolatos jaučia nervinę įtampą ir yra apimtas streso. Taip perdirginama centrinė nervų sistema ir pasireiškia vidaus organų sutrikimų simptomai“, – pastebi R.Dainius.
Jis pabrėžia, kad ši disfunkcija nėra trumpalaikis dalykas – ji tęsiasi ilgai. Pavyzdžiui, studentams dažnai pasireiškiantys nerimo sutrikimai praeina. Bet yra tokių studentų, kurie apimti streso nuolatos. Tai priklauso nuo asmeninių savybių, netgi nuo auklėjimo: jei šeimoje nėra emocinio bendravimo, žmogus nuo pat vaikystės emocijas išreiškia per ligas, kad atkreiptų į save dėmesį. Toks žmogus lygiai taip pat elgiasi ir užaugęs.
Veikia ir gamtos permainos
Dažnai dėl neaiškios kilmės negalavimų kaltiname orų kaitą, sezoniškumą ar Mėnulio fazes. R.Dainiaus teigimu, tai nėra absoliuti taisyklė, bet, pavyzdžiui, per pilnatį simptomai paaštrėja: „Pilnatis susijusi su tam tikrais magnetinių laukų pasikeitimais, jie mus, be abejo, veikia. Vienus vienaip, kitus kitaip. Kreipimųsi į gydytojus padaugėja, simptomai pagilėja.“
Taip pat jis sutinka, kad rudenį, kai mažiau saulės, žmones užplūsta depresinės nuotaikos. O pavasarį, kai norisi kažko naujo, neįprasto, gerų pasikeitimų, deja, dažniausiai mes jų taip greitai nesulaukiame.
Vegetacinės nervų sistemos sutrikimus dažniau jaučia pesimistai. Pesimizmas, pasak R.Dainiaus, pasireiškia tuo, kad žmonės vis labiau jaučia simptomus ir puola į neviltį, kad niekas neranda priežasties. Kuo labiau jie įsijaučia į simptomus, kuo labiau ieško išeities, tuo blogiau jaučiasi. „Žmogus, sergantis vegetaciniais sutrikimais, yra ir sveikas, ir nesveikas. Viena vertus, jis nesveikas, nes iš tikrųjų jaučia simptomus, o šie kelia nerimą ir diskomfortą, gadina gyvenimo kokybę, – teigia medikas. – Kita vertus, atlikus įvairius tyrimus, nerandama jokios ligos. Taigi, norint padėti tokiam žmogui, reikia išsiaiškinti priežastis, kodėl taip atsitiko, kodėl jis pradėjo taip jaustis.“
R.Dainius neslepia, kad yra žmonių, kurie kankinasi metų metais. Šie vegetaciniai sutrikimai gali praeiti tiek savaime, tiek gydant arba gali išsivystyti ir rimta liga.
Būtina keisti gyvenimo būdą
Diagnozuoti šį sutrikimą nėra paprasta, patvirtina R.Dainius. Tam reikia laiko, kantrybės ir, svarbiausia ,atmesti kitų ligų galimybę: „Diagnozė konstatuojama tik tada, kai, atlikus tyrimus, atmetamos įvairios ligos, turinčios panašių simptomų. Pacientas turi būti gerai ištirtas, ypač tie organai, kur žmogus jaučia simptomus.“
Tačiau padėti, pasak gydytojo, tikrai galima, nors, atėjus į polikliniką, teks sugaišti laiko tyrimams. Pirmiausia, pabrėžia medikas, toks žmogus privalo pats pasikeisti, kitaip gerų rezultatų nebus. „Yra žmonių, kurie dirba po 18 valandų per parą, nešasi darbo į namus savaitgaliais. Jie neturi laiko pailsėti, atsipalaiduoti, jų mintys sukasi apie darbą. Tas darbas turi būti atliktas tik dešimčiai balų, nes devyni balai tam žmogui tragedija. Jis pats užsikelia labai aukštą kartelę ir tik tuo gyvena. Galų gale pervargsta“, – kalba R. Dainius.
Anot jo, kitas svarbus dalykas – atsisakyti vaistų, nors medikamentų tokie žmonės kaip tik vartoja daug. „Kad nusiramintų, kad miegotų, kad gerai virškintų, kad nepūstų pilvo, kad neviduriuotų, kad neskaudėtų širdies plote, kad būtų ne toks dažnas širdies ritmas ir t. t., – tikina R.Dainius. – Vartojant tuos vaistus, reikia kitų vaistų pašaliniam poveikiui šalinti. O jaunas ir sveikas žmogus tampa priklausomas nuo vaistų, nors sveikesnis nesijaučia.“
Labai svarbu, pabrėžia pašnekovas, gydytis be vaistų. Nors ne visų galima atsisakyti iš karto, bet, kai žmogus žino ir pripažįsta priežastis, atsisakyti vaistų kur kas lengviau. Be to, juos galima pakeisti silpnesniais, homeopatiniais preparatais.
„Ne mažiau svarbu, kad žmogus atgautų psichologinę pusiausvyrą, sugebėtų atsipalaiduoti. Tam siūlomi įvairūs metodai, pvz., psichoterapija, meditacija. Būtinas ir fizinis aktyvumas. Dažniausiai tokie žmonės galvoja, kad yra ligoniai ir vengia fizinio krūvio. Tačiau fizinis krūvis šiuo atveju labai pageidautinas kaip vienas iš gydymo metodų“, – tikina R.Dainius.
Sutrikimą išduoda daugybė simptomų
Vegetacinės nervų sistemos sutrikimai gali sukelti visą sąrašą negalavimų, o kas mums yra iš tiesų, pasakys tik gydytojas.
Dažniausiai, primena R.Dainius, pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai: padidėjęs ar sumažėjęs kraujospūdis, padažnėjęs širdies plakimas, skausmai širdies plote. Tai žmogų išgąsdina, jis ima galvoti apie infarktą ir pan. Taip pat galimi ir kvėpavimo sistemos sutrikimai: trūksta oro, žmogus dažnai kvėpuoja, jį apima baimė uždusti. Be to, negalima pamiršti ir psichologinių aspektų – gali sumažėti apetitas, darbingumas, tampa sunku susikaupti.
„Kitas požymis – virškinimo sistemos sutrikimai: džiūstanti burna, pykinimas (ypač rytais), išpūsti viduriai, nenuolatinis skausmas pilvo srityje, padažnėjęs tuštinimasis, kurį pacientas paprastai supranta kaip viduriavimą. Padidėja prakaitavimas, gali svaigti galvas, sutrikti lytinė funkcija, sumažėti lytinis potraukis. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis, kas irgi dažnai traktuojama kaip infekcija“, – vardija R.Dainius.
Vegetacinės nervų sistemos sutrikimas kelia diskomfortą, bet, klausant gydytojo nurodymų, gana greitai iš to išsivaduojama, nes, gydant šią ligą, svarbiausia ne medikamentai, o darbo ir poilsio režimas, gyvenimo būdas, psichiką veikiančių veiksnių išaiškinimas ir koregavimas.
