Ši liga vis labiau plinta išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Manoma, kad ja serga apie 10-20 proc. Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų.
Simptomai: nuo rėmens iki kosulio
Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė pasakojo kad GERL tai skrandžio turinio sugrįžimas atgal į stemplę, kuris pažeidžia stemplės gleivinę ir/arba kitus organus, dėl ko atsiranda ligos simptomai ir gali kilti komplikacijos.
„Šnekant apie GERL visada labiausiai akcentuojami gyvenimo kokybės pokyčiai, nes tai yra liga, kuri vargina: ji gali prikelti naktį. Ši liga trukdo dirbti, valgyti tai, ką nori. Pagrindinis, dažniausiai atsirandantis ir labiausiai varginantis ligos simptomas yra rėmuo, kuris paprastai kyla pavalgius, po valgio pasportavus. Taip pat jis gali varginti rytais, atsikėlus“, – aiškino gydytoja.
Paprastai gastroezofaginio refliukso ligą galima įtarti, jeigu rėmuo be ypatingos priežasties vargina daugiau kaip triskart per savaitę.
Gydytoja pasakojo, kad yra ir kitų, antraeilių, simptomų, tokių, kaip rūgštumo jausmas burnoje, dažnai žmonių klaidingai vadinamas „padidintu rūgštingumu“, diskomfortas, spaudimo jausmas ar netgi skausmas epigastriumo srityje („duobutėje“) ar už krūtinkaulio apatiniame trečdalyje . Apie GERL gali įspėti ir pykinimas, apsunkintas, skausmingas rijimas.
Yra ir nespecifiniai šios ligos simptomai, pavyzdžiui, lėtinis ilgalaikis kosulys, krenkščiojimas, kąsnio jausmas gerklėje, prikimęs balsas. Refliuksas gali kelti netgi astmos paūmėjimą.
Gali kenkti per ankšti rūbai
Gastroezofaginis refliuksas nepriklauso nei nuo lyties, nei nuo amžiaus. Juo gali sirgti ir vaikai, ir senyvi žmonės.
Pasak I.Kildušienės, labiau civilizuotose šalyse GERL yra žymiai dažnesnė. Vakarų Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje šis liga serga apie 10-20 proc. gyventojų.
Gastroezofaginis refliuksas yra normalus reiškinys ir pasitaiko visiems žmonėms, tačiau jis pasireiškia retai, trumpai ir nesukelia jokių simptomų. Daliai pacientų dėl tam tikrų predisponuojančių veiksnių refliuksas gali padažnėti.
Pagrindinė priežastis, kodėl dažnėja refliuksas, yra apatinio stemplės rauko silpnumas, bet yra ir kitų priežasčių – viena iš jų gali būti padidintas slėgis pilvo ertmėje.
„Dažniausiai tai susiję su nutukimu. Galbūt todėl GERL pirmauja Vakarų Europoje. Moterims liga gali atsirasti ir dėl nėštumo, kai dėl objektyvių priežasčių pilvo erdvėje padidėja spaudimas. Spaudimas gali padidėti ir tada, kai pavalgę žmonės skuba sportuoti. Kai kurie autoriai pažymi, kad ankšti ir labai siauri rūbai tam irgi gali turėti reikšmės“, – išvardijo galimas priežastis I.Kildušienė.
Svarbu ir žiūrėti, ką valgome. Ypatingai aštrus, keptas maistas, alkoholis, šokoladas gali arba dirginti skrandį, arba didinti gastroezofaginės jungties pralaidumą. Neigiamai veikia ir rūkymas, taip pat persivalgymas.
„Ligą gali lemti ir tai, kad vienu metu valgoma daug, įvairaus maisto. Dažnai ja serga tie, kurie paprastai visą dieną nieko nevalgo, o vakarais sočiai pavalgo ir eina pagulėti“, – įspėjo gydytoja.
Tarp grėsmių – ir vėžys
I.Kildušienė pasakojo, kad galimos gastroezofaginio refliukso komplikacijos yra pavojingos. Visiškai negydant šios ligos ateityje toje vietoje, kur stemplė nuolat dirginama rūgštimis, gali atsirasti uždegimo požymiai, erozijos, netgi opos, kurioms gyjant formuojasi randai, atsiranda susiaurėjimai, taip vadinamos striktūros, kurie siaurina praėjimą į skrandį. Tai gali apsunkinti rijimą ir valgymą.
„Šitos komplikacijos yra pakankamai retos ir jeigu laiku imamasi priemonių, pradedamas gydymas, jų galima išvengti“, – nuramino gydytoja.
Didžiausia komplikacija, susijusi su gastroezofaginio refliukso liga, yra vadinamoji Bareto stemplė. Tai – ikivėžinė būklė, kai dėl nuolatinio stemplės dirginimo rūgštimis ląstelės pradeda keistis ir dėl to ateityje gali išsivystyti stemplės vėžys.
Onkologinės ligos galima išvengti laiku diagnozavus Bareto stemplę ir skyrus tinkamą gydymą.
Nustato ištyrę endoskopu
Gastroezofaginio refliukso ligą gydytojai gali įtarti išklausę paciento skundų ir sužinoję, kas provokuoja negalavimus.
Diagnozę patvirtinti padeda endoskopinis tyrimas, kurio metu stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna apžiūrimi specialiu apartu su vaizdo kamera gale – endoskopu.
„Šio tyrimo metu mes galime matyti ir refliuksą – turinio grįžimą iš skrandžio į stemplę, uždegimo požymius gastroezofaginės jungties srityje, erozijas, esant įtarimui tyrimo metu galima paimti biopsijas – gleivinės gabaliukus ištyrimui dėl Bareto stemplės“, – paaiškino I.Kildušienė.
Kai kuriais atvejais endoskopinio tyrimo metu pažeidimų stemplėje nenustatoma, tačiau tai nereiškia, jog nesergate GERL. Galutinę diagnozę turėtų įvardinti gydytojas, įvertinęs visus turimus duomenis.
Gydo ir dieta
Nustatę ligą gydytojai pacientams paprastai siūlo keisti gyvenimo būdą ir laikytis tam tikros dietos: valgyti po truputį, nepersivalgyti, žiūrėti, ką ir kaip valgo.
Daliai pacientų to pakanka, deja, ne visiems. Kitiems skiriamas gydymas: dažniausiai skrandžio rūgšties gamybą mažinančiais vaistais. Tinkamus vaistus gali parinkti tik gydytojas.
Gydytoja I.Kildušienė patarė per daug nepasikliauti greitais rūgštį neutralizuojančiais metodais. Jie padaro neveiklia jau pagamintą rūgštį, bet pačiai rūgšties gamybai įtakos nedaro.
„Iš esmės tai yra tik gaisrų gesinimas“, – pastebėjo pašnekovė.
Kad nesirgtume GERL, svarbus sveikas gyvenimo būdas, reikėtų pasistengti išvengti nutukimo. Jeigu jau pajutote ligos simptomus, derėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tai gali padėti išvengti komplikacijų.
