– Kas yra sinusitas? -lrytas.lt paklausė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus gydytojo Dariaus Raubos.
– Tai nosies ir sinusų gleivinės uždegimas. Sinusai – tai kaukolės kauluose esančios ertmės.
Šios ertmės turi gleivinę ir yra užpildytos oru.
Kai sinusų ertmėse susikaupia gleivių ir jos negali ištekėti, užgula nosį.
Vėliau pakyla temperatūra, pradeda skaudėti galvą, mausti skruostus. Žmogus greitai pavargsta, jaučia silpnumą.
Galvos skausmas sustiprėja pasilenkus, pavyzdžiui, rišantis batų raištelius. Neretai ligoniai atsibunda skaudančia galva, tačiau įdienojus skausmas sumažėja arba visai išnyksta.
Naktį iš sinusų nenuteka gleivės, todėl atsikėlus nosis būna užgulta. Dieną gleivės išsiskirsto, nuteka, sumažėja spaudimas, todėl žmogus pasijunta geriau. Bet kitą dieną situacija kartojasi.
Jeigu galvą pradeda skaudėti vakare po darbo, reikia ieškoti kitų ligų arba organizmo nusilpimo priežasčių. Tai nelaikoma sinusito požymiu.
Jei sinusitas trunka nuo savaitės iki mėnesio, jis laikomas ūminiu. Jei liga užtrunka ilgiau negu tris mėnesius, sinusitas laikomas lėtiniu.
– Dėl kokių priežasčių atsiranda sinusitas?
– Dažniausiai – peršalus. Per parą žmogaus nosies ir sinusų gleivinė pagamina apie pusantro litro gleivių.
Šios gleivės iš sinusų patenka į nosies ertmę, į nosiaryklę.
Žmogus nepajunta, kaip gleivės nukeliauja į skrandį.
Peršalus gleivių išsiskiria dvigubai daugiau. Jei gleivių nutekėjimas sutrinka, nosies gleivinė paburksta, sinusuose, į kuriuos nepatenka oro, susidaro panašios sąlygos kaip ir pelkėje, kur rūgsta ir pūva vanduo. Todėl sinusuose kaupiasi pūliai.
Pūliai ima spausti sinusų sieneles, dėl to atsiranda skausmas veido, kaktos srityje.
Pasilenkus neretai pajuntamas skausmas ir pakaušyje.
Vieniems žmonėms sinusitas išsivysto tik praėjus kuriam laikui po slogos pradžios. Žmogus junta skausmą, maudimą, mieguistumą. O kai kuriems ligoniams sinusito simptomai atsiranda vos tik suslogavus. Tokie žmonės sinusitu serga dėl nosies sandaros ypatumų.
Gleivių nutekėjimą neretai blokuoja iškrypusi nosies pertvara. Prisidėjus dar ir bakterinei infekcijai, išsivysto sinusitas.
– Ar pajutus sinusito požymius iš karto būtina kreiptis į medikus?
– Pirmąją savaitę, jei ligos simptomai nestiprūs – nėra aukštos temperatūros, didelių galvos, veido skausmų, o tik sunku kvėpuoti – galima gydytis namuose.
Kvėpuoti per nosį padeda įvairūs vaistai. Jų gali rekomenduoti vaistininkas.
Bet gydytis į nosį lašinamais vaistais nerekomenduojama ilgiau nei savaitę. Ilgiau naudojant jie ima veikti kaip alergenas, dėl to nosis dar labiau paburksta.
Gleivių ištekėjimą pagerina ir jūros vandens tirpalas. Jo iš jūros druskos gali pasigaminti pats ligonis.
Kas kelias valandas patariama įpurkšti tirpalo į nosį ir išsišnypšti. Tai padeda ne tik lengviau kvėpuoti, bet ir numalšina ligos simptomus.
Anksčiau sergant sinusitu buvo populiaru šildyti sinusus. Tačiau dabar manoma, kad šildymas gali net pakenkti, nes skatina vystytis lėtinį sinusitą.
– Kaip sinusitas diagnozuojamas?
– Pirmiausia šeimos gydytojas įvertina ligos simptomus. Ausų, nosies ir gerklės specialistas apžiūri nosies plyšius.
Įtarus sinusitą, atliekamas tyrimas endoskopu – specialiu optiniu prietaisu, kuriuo per nosies angas pasiekiamos sinusų angos. Jei ir tai nepadeda patvirtinti diagnozės, ligoniui daroma rentgeno nuotrauka.
Tačiau medikai neturėtų skubėti siųsti paciento į rentgeno kabinetą, nes šis tyrimas neretai būna netikslus: sinusų gleivinė paburksta kiekvienam žmogui, sergančiam sloga.
Kai kyla komplikacijų, ligonis gali būti tiriamas kompiuteriniu tomografu.
– Kaip sinusitas gydomas?
– Jei gerai nuteka gleivės, žmogus gali gerai išsipūsti nosį, gydytojas skiria vaistų nuo slogos.
Tačiau jei kamuoja stiprus galvos skausmas, iš nosies teka pūlingas sekretas, reikia gerti antibiotikų. Ligos sukėlėjus įveikia ir senesnės kartos antibiotikai, pavyzdžiui, penicilinas.
Svarbu nepamiršti, kad būtina išgerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą.
Net jei sveikata pagerėja, jokiu būdu negalima nutraukti gydymosi antibiotikais. Infekcija gali atgyti, o liga – dar labiau paūmėti. Tuomet grėstų sinusito komplikacijos.
– Kokios būna komplikacijos?
– Jei patinsta veidas, akių vokai – tai požymis, kad pradeda vystytis sinusito komplikacijos. Tuomet nedelsiant reikia kreitis į gydytoją.
Vienas iš šimto ligonių patiria dažniausią komplikaciją – išsivysto akiduobės infekcija.
Kartais tai gali baigtis net aklumu.
Pūliai iš sinusų gali prasiveržti ne tik į akį, bet ir į smegenis. Tai gali sukelti meningitą – ūminį galvos smegenų dangalo uždegimą.
Jei organizmas yra nusilpęs, sinusito komplikacijos gali vystytis žaibiškai. Grėsmingos komplikacijos gali paversti žmogų invalidu arba net sukelti mirtį.
– Kada būtina operuoti?
– Jei žmogus dažnai serga sinusitu, jis turėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti pasikartojančios ligos priežastį – kas trukdo gleivėms nutekėti iš sinusų į nosies ertmę.
Dažniausiai tai būna nosies landose esantys polipai, apie kuriuos ligonis nieko nenutuokia.
Kaltininkė gali būti ir iškrypusi nosies pertvara, kuri uždaro natūralias sinusų angas.
Operacijos metu chirurgas atveria ar praplatina natūralias sinusų angas. Tai padeda lengviau nutekėti sekretui.
Operuojama ir tuo atveju, jei sinusų gleivinėje atsirado tam tikrų pakitimų. Jų atsiranda, kai liga trunka ilgiau negu 4 mėnesius.
Kuo ilgiau ligonis atidėlioja sinusito gydymą, tuo didesni pakitimai vystosi sinusų ir nosies gleivinėje bei ertmėje. Tuomet tenka atlikti sudėtingą operaciją.
Dažniausiai operacijos metu ligoniui taikoma visiška nejautra.
– Kodėl žmonės, kuriuos dažnai užklumpa sloga ar sinusitas, geriau pasijunta prie jūros?
– Kai kurių ligonių sveikata pagerėja pasikeitus klimatui. Teko girdėti, kad ne vienas lietuvis užmiršo apie sinusitą apsigyvenęs ūkanotoje Didžiojoje Britanijoje.
Nosies gleivinę teigiamai veikia drėgnas oras, ore ištirpęs jodas. Dėl to pagerėja gleivių išsiskyrimas, nebedžiūsta gleivinė.
Todėl visiems patariame drėkinti patalpas. Kai oras sausas, išdžiūsta nosies gleivinė, o gleivėse yra medžiagų, kurios sulaiko bakterijas.
