Sulaukęs Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl gydymo paslaugų ministras neslėpė geros nuotaikos.
„Sveikinu Lietuvą ir jos žmones, kad privalomas sveikatos draudimas yra konstitucinė pareiga, niekas negali pabėgti nuo privalomojo draudimo, įmokų ir pajamų santykis bus ateityje visos Lietuvos diskusija, gali būti taikomi įvairūs finansavimo modeliai.
O svarbiausia, kad nuo įmokų dydžio nepriklauso gydymo paslaugos, jos turi būti vienodos, papildomos priemokos gali būti tik tam tikrais atvejais už tam tikras paslaugas, tačiau jos turi būti apibrėžtos įstatymais“, – teigė ministras.
Papildomos priemokos bus suvaržytos
Konstitucinio Teismo išaiškinimas atrišo rankas ministrui ir jo sudarytai darbo grupei.
V.P.Andriukaitis prisipažino, kad kalbėdamas apie galimybę pacientams papildomai mokėti už gydymą neretai girdi ausyse pacientų bendrijų lyderės Vidos Augustinienės ir privačios medicinos interesus ginančio Laimučio Paškevičiaus balsus.
Šįkart šiuos balsus gerokai pritildė Konstitucijos dvasios gynėjai.
„Nemokėkite ir neprisimokėkite“, – taip nuoširdžiai patarė žurnalistams ministras.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad įstatymas nepaneigia galimybės taikyti papildomą savanorišką sveikatos draudimą ir galimybės taikyti priemokas už paslaugas.
„Yra medicininė pagalba – gydymas, ir su tuo susijusios paslaugos. Gerai, kad Konstitucinis Teismas tai atskyrė. Manau, jei daugiau gydytume, o ne teiktume paslaugas, mūsų ligoniai suprastų, kad gydytojai daro viską, o kai kalbame apie paslaugas – pacientai lieka nusiminę, kad jie nėra gydomi“, – aiškino ministras.
Jei žmogus turi papildomą privatų draudimą arba pageidauja savo lėšomis mokėti už kai kurias paslaugas tam tikrais įstatymu numatytais atvejais, kaip tai daroma Vokietijoje ir kitose civilizuotose šalyse, jis galės tai padaryti.
Tačiau ne kiekvienu atveju bus galima papildomai mokėti, tai apibrėš būsimas įstatymas.
„Iki šiol tokio suvaržymo nėra, dar baisiau – kainų skirtumą tarp valstybinės ir privačios klinikos mes dar kompensuojame iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Labai džiaugiuosi, kad Konstitucinis Teismas pasakė, jog daugiau tokios praktikos Lietuvoje nebus“, – teigė ministras
Įmokas ragino skaičiuoti ne tik pagal darbo užmokestį
Ministrą V.P.Andriukaitį pasiekė dar vienas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kaip įmoka turi būti susijusi su žmogaus pajamomis.
„Ar ortopedinis batas, kurio reikia pensininkui ir kurį valstybė turėtų kompensuoti 100 procentų, turi nieko nekainuoti žmogui, kasmet turinčiam 3 milijonus litų įplaukų?“ – svarstė ministras.
Kita vertus, širdies vožtuvo protezas negali būti priklausomas nuo įmokų dydžio.
Iš tikrųjų Konstitucijoje nekalbama apie tai, koks turi būti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis ir nuo kokių pajamų jis turi būti apskaičiuojamas.
Įstatymų leidėjų valia apsispręsti, ar šios įmokos turi būti fiksuotos, ar diferencijuotos, taip pat pajamų rūšis, nuo kurių jos būtų skaičiuojamos.
„Liberalai, konservatoriai, socialdemokratai – visos politinės partijos turi apie tai diskutuoti. Aš pasisakau už progresinius mokesčius“, 0 prisipažino ministras.
Gėdingas „ubagų“ skaičius
Ministras priminė, kad žmonės, kurie gyvena iš savo darbo, o ne iš kapitalo, pernelyg smarkiai apkraunami mokesčiais,
todėl Lietuvoje – vienas didžiausių turtinių skirtumų.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos biuro pateiktoje atskaitoje Lietuva pagal socialinę nelygybę atsidūrė greta Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, šiek tiek nuo Lietuvos nutolusi Rumunija, Bulgarija.
„Pastarųjų dvidešimties metų mokesčių politika padarė taip, kad šiandien trečdalis gyventojų Lietuvoje liko „ubagai“, trečdalis išsisuka šiaip taip, o didelė dalis nieko nedaro, kad Lietuva kaip valstybė ištvertų", – pripažino ministras.
Valdiškų ligoninių tinklas išliks
Konstitucinio Teismo išaiškinimas palietė ir kitus svarbius klausimus.
Greitoji medicinos pagalba, reanimacija, ūminė chirurginė intervencija, taip pat grėsmingų gyvybei būklių gydymas – visa tai turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto.
Nuo Skuodo iki Vilniaus, nuo Nidos iki Zarasų – visoje šalies teritorijoje turi veikti gydymo įstaigų tinklas. O tai reiškia, kad šiam tinklui turi netrūkti specialistų, gydytojų, medicinos aparatūros, reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų. Visa tai taip pat turi būti finansuoja iš valstybės biudžeto.
Ar gali šios įstaigos pretenduoti taip pat į PSDF lėšas? Jeigu valstybė įpareigota išlaikyti gydymo įstaigų tinklą, ar tai reiškia, kad jos turi prioritetą teikti paslaugas, kurioms lėšos skiriamos iš PSDF?
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tai įmanoma. Viešasis gėris ir viešieji finansai turi būti nukreipiami į šių gydymo įstaigų infrastruktūrą.
Iki šiol privačioms gydymo įstaigoms pakako turėti licenciją ir pateikti paraišką, o valstybinės įstaigos buvo kur kas labiau suvaržytos.
„Konstitucijos Teismas pasisakė, kad pasirašant sutartis privačioms gydymo įstaigoms poįstatyminiais aktais turi būti nustatyta detali paslaugų apmokėjimo tvarka. Dar kartą dėkoju teismui“, – sakė ministras V.P.Andriukaitis.
