Kaip išvengti pėdų deformacijų?

- Kokios pėdos deformacijos pasitaiko dažniausiai?

- Dažniausiai pasitaikančios ir matomos – pėdos pirštų deformacijos. Tokių deformacijų turi apie trečdalis žmonių. Ypatingai jos dažnos moterų tarpe. Iššokęs pėdos „kauliukas" - pėdos pirmojo piršto iškrypimas, lotyniškai - Hallux valgus, yra viena labiausiai paplitusių moterų pėdų deformacijų.

- Deformacijų priežastys gali būti įgimtos ir įgytos. Dėl įgimtų priežasčių dažniausiai kalta genetika, įgytos priežastys priklauso nuo mūsų aplinkos, gyvenimo būdo, patirtų traumų, dėvimos avalynės ir t.t.

Nors daug kas mano, kad iššokęs pėdos kauliukas atsiranda dėl įpročio avėti aukštakulnius batelius ar dėl plokščiapadystės, tai tik iš dalies teisinga. Iš tiesų ši deformacija dažniausiai yra paveldima.

Kai deformacija paveldima, vos gimęs vaikas jau turi tam tikrą deformacijos formą. Jei tai yra kompensuota deformacija, ji neskausminga, neprogresuojanti, ją galima tiesiog stebėti. Pavyzdžiui, daugiau nei 20 proc. žmonių yra plokščiapadžiai, bet dauguma jų nejaučia simptomų arba tie simptomai yra minimalūs. Kai vyksta deformacijos progresavimas, dažniausiai atsiranda tam tikri skausmai, o tai jau ženklas, kad tam tikros pėdą stabilizuojančios struktūros yra dekompensavusios ir reikia kažką daryti.

Įgytą deformaciją dažniausiai nulemia įvairios neurologinės ir sąnarių ligos (pvz., reumatoidinis artritas), patirtos traumos, dėvima avalynė.

- Pirmiausia pėdos deformacijos yra matomos. Jei deformacija buvo nežymi ir pradėjo progresuoti – tai matoma plika akimi. Jeigu pastebima, kad pėdos forma pakito, atsiranda diskomfortas, nuovargis, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes tai gali būti pirmieji progreso simptomai. Labai svarbu kreiptis į gydytoją, kol pėdos sąnariai dar nėra sudėvėti. Didžiausia blogybė yra tada, kai dėl tam tikrų deformacijų ir netaisyklingo pėdos sąnarių apkrovimo sąnariai sudėvimi ir sugriūva. Tuomet galimybės padėti yra ribotos, ir tenka stabilizuoti pakenktus sąnarius.

Dar vienas iš esminių simptomų – skausmas. Jo atsiradimas yra požymis, kad pėdoje kažkas išsibalansavo ir tai sukelia skausminius pojūčius. Skausmas yra signalas, kad reikalinga gydytojo ortopedo konsultacija. Kuo anksčiau, pajutus pirmuosius pėdos deformacijos požymius, bus kreipiamasi į gydytoją, tuo gydymo eiga bus lengvesnė ir greitesnė.

- Jeigu tai nedidelė neskausminga deformacija, su kuria žmogus gyvena daugybę metų ir ji neprogresuoja, galima taikyti konservatyvias priemones – ortopedinę avalynę, įvairius vidpadžius ir pan. Jeigu šios priemonės padeda, jų pakanka. Tačiau, jei tai progresuojanti ir skausminga deformacija, o konservatyvios priemonės nebepadeda, prireikia operacijos.

- Kas dažniau kenkia pėdai – sėdimas ar stovimas darbas? Ar intensyvus judėjimas gali padėti išvengti pėdos deformacijų?

-

Ir ilgalaikis sėdimas, ir ilgalaikis stovimas darbas turi neigiamą įtaką.Visur reikalinga pusiausvyra. Žmogus yra sutvertas judėti, fizinis aktyvumas yra viena iš pagrindinių kokybiško egzistavimo sąlygų. Optimaliam žmogaus vystimuisi, kad normaliai formuotųsi jo kūno sistemos, kad žmogus būtų visapusiškai sveikas ir darbingas, būtina tam tikra, atitinkanti žmogaus galimybes, fizinė veikla.

Nepakankamas fizinis aktyvumas lemia, kad žmogus bus silpnesnis, sunkiau patenkinantis savo socialinius ir biologinius poreikius. Pėdos segmentas taip pat nėra išimtis. Sąnariai privalo judėti. Protingas judėjimas yra visų sąnarių ligų prevencija.

Tačiau sąnariai neturi gauti nepagrįstai didelio krūvio. Pavyzdžiui, sportininkų sąnariai, nors dažniausiai būna nedeformuoti, nukenčia nuo didžiulių perkrovų. Ilgalaikis fizinis krūvis, neatitinkantis žmogaus adaptacinių savybių, veikia sąnario kremzlę neigiamai. Prasideda degeneraciniai procesai, atsiranda kremzlinio paviršiaus pakenkimo židinių, susiformuoja fiksuotos nepaslankios deformacijos, reikalaujančios operacinio gydymo.

- Ką rekomenduotumėte žmonėms, turintiems pėdos deformaciją?

- Svarbiausia – prižiūrėti pėdas, padėti joms būti sveikoms, nevarginti jų nepatogia, nekokybiška avalyne. Juk pėdos nešioja mūsų kūną, atlaiko visą jo svorį. Tad rekomenduočiau labai atidžiai rinktis patogią, fiziologinę avalynę, kurios kulno aukštis du trys centimetrai, o priekis - pakankamai platus.

Patarčiau vengti aukštakulnių arba bent nenešioti jų dažnai ar ilgą laiko tarpą. Avint aukštakulnius batelius, pasikeičia įprasti atramos taškai, kojų pirštams tenka didesnis svoris, ilgainiui nykštys pradeda krypti į vidų. Todėl tokius batelius patariama avėti tik išskirtinėmis progomis. Ypatingai aukštakulnių turėtų vengti stovimą darbą dirbančios moterys - kirpėjos, pardavėjos ir panašiai.

Taip pat reikėtų žinoti, kad pėdai kenkia ir avalynė be kulnų, batai tiesiais, kietais, neišgaubtais padais, aukšta, kieta platforma.

Rekomenduojama pėdas nuolat pamankštinti, atremiant pėdų kraštus į žemę ir sutraukinėjant pirštus. Patartina vasarą, esant galimybei, pavaikščioti basomis - tai puikus masažas pėdoms. Nėščioms moterims rekomenduojama nuolat mūvėti specialias elastines kojines, įsigyti pėdas stiprinančių vidpadžių, silikoninių įtvarų ar kitokių ortopedinių priemonių, kurių pasirinkimas tikrai platus. Kadangi pėdų deformacija paveldima, ypatingą dėmesį pėdoms reikėtų skirti tiems, kurių giminaičius vargino šios problemos.